Nieko neįprasto rasti šimtakojį, sėlinantį žaliose namų zonose, tai yra, soduose ar soduose. Todėl nenuostabu, kad šimtakojų įkandimai šunims yra dažnesni, nei daugelis įsivaizduoja. Be to, nedaugelis globėjų taip pat žino, kad toks įkandimas gali sukelti didesnių ar mažesnių problemų gyvūnams.
Nors tiesa, kad šimtakojo įkandimo toksiškumas daugeliu atvejų nėra mirtinas, padaryta žala gali išsivystyti į rimtesnę. Ar pasekmės bus pavojingesnės, ar ne, priklausys nuo įvairių veiksnių, kurie bus paaiškinti šiame straipsnyje.
Šimtakojo šunų įkandimo simptomai
Šimtakojai yra nariuotakojai, priklausantys Myriapoda subfilumui, kurie savo ruožtu priskiriami Chilopoda klasei. Šis taksonas turi keletą kategorijų ir daugiau nei 3300 rūšių, daugelis iš jų yra visiškai nekenksmingos šunims ir žmonėms. Pavyzdžiui, scutigeromorphs (scutigeras) gyvena drėgnuose namuose, neturi stiprių įkandimų ir bėga nuo konfliktų.
Paprastai pavojingiausi šimtakojai (skolopendrai, į kuriuos sutelksime dėmesį) įkanda pajutę grėsmę. Šunų atveju tai gana įprasta, nes daugelis mėgsta juos persekioti ir net valgyti, o tai gali būti gana rimta.
Kai šimtakojis įkanda šunį, simptomai gali skirtis priklausomai nuo tam tikrų sąlygų. Tarp šių simptomų pagrindinis bus uždegimas aplink įkandimą arba visą plotą.Šie nariuotakojai dažnai įkanda į snukį, ausis, kojas ir pilvą.
Priklausomai nuo inokuliuoto toksino kiekio, šuo gali rodyti apatiją, silpnumą, apetito stoką, karščiavimą ir dusulį. Kita vertus, kai šimtakojis šuo suėstas, jo įkandimas gali sukelti gangreną burnos audiniuose arba kojų pagalvėlėse.
Kai kurie retesni papildomi simptomai, atsirandantys dėl šio įvykio, yra šie:
- Patinę limfmazgiai (kažkas gana keisto).
- Apibendrintas nerimas ir susijaudinimas, galintis sukelti savęs žalojimą ir kitas komplikacijas.
- Pūslės su skysčiu tikslioje įkandimo vietoje.
- Pažeistos galūnės mobilumo praradimas.
Patikrinkite gyvūno išmatas, ar jos skiriasi nuo įprastų, nes tai gali duoti užuominų, ar šuo neįsigėrė skolopendros.
Ar šimtakojo įkandimas pavojingas šunims?
Paprastai šimtakojų įkandimo pavojus šunims paprastai nėra didelis. Kaip nurodo specialistai, normaliausia yra patirti skausmingą uždegimą, kuris palaipsniui mažės, netęsdamas daug ilgiau nei 48 valandas.
Tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali pabloginti simptomus ir kelia realų pavojų gyvūnui. Visų pirma, reikia atsižvelgti į tris sąlygas:
- Įkandimų skaičius: šimtakojis šuniui įkandus kelis kartus, jo įkandimais patektų daugiau nuodų, todėl ir apsinuodijimas.
- Šimtakojų rūšis: mažų sausumos šimtakojų įkandimas šunims paprastai rimtai nepaveikia. Tačiau yra ir kitų rūšių, kurios gali jiems pakenkti.Tai yra Scolopendra viridicornis arba Otostigmus scabricauda atvejis. Europinė rūšis Scolopendra cingulata taip pat neša daug toksinų.
- Gyvūno jautrumas: yra tam tikrų savybių, dėl kurių šio bestuburio įkandimas šunį gali paveikti labiau nei kitus, pavyzdžiui, jo amžius, jei jis kenčia nuo kokių nors alergijų, jei jį kamuoja širdis. liga arba jei sergate kvėpavimo takų ligomis.
- Šimtakojų amžius: jauni šimtakojai, nepasiekę suaugusio amžiaus, daug rečiau įkanda, nes jų žandikauliai nėra pakankamai išsivystę, o toksinai, į kuriuos jie pasėja, yra mažiau stiprūs. Kita vertus, gerai išaugęs agresyvios rūšies egzempliorius nedvejodamas susidurs su šunimi, jei priartės per arti.
Ypatingos atsargumo priemonės turi būti su Scolopendra genties rūšimis. Kai kurie čia įtraukti nariuotakojai gali viršyti 30 centimetrų ilgio ir turėti milžiniškas žnyples.Kai kurios skolopendros turi abejotiną nuopelną, nes sukelia skausmingiausius įkandimus pasaulyje, nors retai būna mirtini žmonėms.
Kaip elgtis įkandus šimtakojui šunims?
Kai šuniui aptinkamas šimtakojis įkandimas, svarbiausia žaizdą nuplauti vandeniu ir neutraliu muilu. Tada galite nusausinti sterilia marle ir šiek tiek š altai patepti vietą, kad sumažintumėte patinimą ir diskomfortą. Tam reikia naudoti porą ledo kubelių, bet jokiu būdu ant odos – visada suvynioti į maišelį ir uždengti plonu audiniu.
Taip pat galite naudoti nemokamų receptinių antihistamininių vaistų savo šuniui vartoti per burną, tačiau tol, kol veterinarijos gydytojas juos nurodė prieš tai.
Jei bus aptikti rimtesni simptomai, pvz., vieta tampa labiau uždegusi nei būtina, šuo vemia ar turi kvėpavimo sutrikimų, reikės nedelsiant kreiptis į veterinarijos centrą.Jei šimtakojis buvo matytas, idealu yra fotografuoti kaip įrodymą profesionalui, nes taip jie žinos, kas tai sukėlė.
Veterinaras pradės nuodugnesnį žaizdos valymą, taip pat paskirs reikalingus vaistus jai pagerinti. Su mirtingiausiomis rūšimis kiekviena veiksmo sekundė yra gyvybiškai svarbi siekiant padidinti šunų galimybes išgyventi.
Kaip išvengti šimtakojų įkandimų šunims?
Jei norite išvengti šimtakojų ir šunų kontakto, svarbiausia žinoti, kuriose vietose šio tipo nariuotakojai juda dažniau. Šimtakojai linkę rasti silpnai apšviestas vietas pasislėpti, tačiau mėgsta ir drėgnas vietas.
Dėl šios priežasties namuose jie dažniausiai aptinkami terasose, ypač jei šalia yra žaliųjų zonų – sodų, sodų, vazų su augalais – o patalpose – vonios kambariuose. Taip pat labai dažnai jie slypi negyvos medienos ar akmenų krūvose.
Atsižvelgiant į šiuos aspektus, siekiant išvengti šimtakojų, taip pat jų ir kitų naminiams gyvūnėliams ir žmonėms kenkiančių vabzdžių įkandimų, patartina palaikyti gerą vėdinimą namuose, kad nesikauptų drėgmė viduje. Stebėkite savo namo kampus, jei gyvenate žemame būste, esančiame tarptropinėje vietovėje.
Be to, šimtakojus dažniausiai traukia tie smulkūs gyvūnai, kuriais minta, todėl jei namuose ir jo aplinkoje jų nėra, jų bus mažiau. Neleiskite musėms ir kitiems vabzdžiams kauptis jūsų namuose, nes tai gali pritraukti plėšrūnų.
Kita vertus, atminkite, kad smėliasparnių galima rasti ir parkuose bei miškuose. Vaikščiodami per šias vietas atidžiai stebėkite savo augintinį, kad laiku pastebėtumėte bet kokį artėjimą prie šių ar kitų šuniui pavojingų bestuburių, pavyzdžiui, procesijos vikšro.Geriausias gydymas visada yra prevencija.