Daugelis šeimininkų išsigąsta supratę, kad jų šunų sėklidės patinusios ir paraudusios. Šie nemalonūs simptomai dažniausiai rodo infekcinio proceso, vadinamo orchitu, progresą. Toliau paaiškinsime, kas yra šunų orchitas ir kaip jį gydyti, kad išsaugotumėte savo geriausio draugo sveikatą.
Nors sporadinis uždegimas lytinių organų srityje nebūtinai visais atvejais turi būti problemos požymis, rekomenduojama kuo greičiau vykti pas veterinarą. Kaip pamatysite vėlesnėse eilutėse, šis klinikinis požymis gali rodyti problemą
Kas yra orchitas šunims?
Šunų lytiniai organai yra viena jautriausių ir pažeidžiamiausių jų kūno vietų, nes jie kasdien gali liestis su nešvarumais ir ligų sukėlėjais.Todėl yra daugybė ligų ir komplikacijų, galinčių paveikti šuns lytinius organus.
Šunų orchitas yra tam tikros rūšies infekcija, kuri dažniausiai sukelia sėklidžių uždegimą. Dėl šios priežasties vienas pagrindinių su šia liga susijusių simptomų yra paraudusios, patinusios ir uždegusios sėklidės. Šią būklę dažnai lydi epididimitas, tai yra mažo spiralinio vamzdinio latako, esančio sėklidės gale, uždegimas.
Tačiau ne visi šunys, kurių sėklidės uždegusios, serga orchitu. Yra daug galimų sėklidžių patinimų priežasčių, įskaitant cheminių medžiagų poveikį, ekstremalias temperatūras, neoplazmas ir daugelį kitų sąlygų. Todėl būtina nuvežti savo augintinį pas veterinarą, kad jis nustatytų šios anomalijos priežastį jo lytiniuose organuose.
Tiek orchitas, tiek epididimitas laikomi labai rimtomis ligomis, kurias reikia kuo greičiau spręsti.
Kaip šunims išsivysto orchitas?
Apskritai infekcinis procesas prasideda nuo lytinių organų sužalojimo ar nudegimo, ypač pačiose sėklidėse arba kapšelyje. Tai dažnai pasitaiko, jei šuo susižeidžia per muštynes (atveria kelią patogenams) arba nušąla žiemos metu.
Jei šis pažeidimas liečiasi su tam tikromis bakterijomis (Brucella canis ir kitomis), gali prasidėti infekcinis procesas. Tokiu būdu žaizda veikia kaip „vartai“ bakterijoms patekti į šuns kūną. Patekę į jūsų kūną, šie agentai gali išsiplėsti ir pasiekti spermatozoidų latakus, sukeldami minėtą epididimitą.
Tačiau infekcinio proceso išsivystymas dažniausiai priklauso ir nuo kiekvieno gyvūno imuninės sistemos būklės.Jei šuo sveikas ir neturi jokių gretutinių patologijų, jis gali liestis su ligos sukėlėjais ir nesusirgti. Viskas priklauso nuo sveikatos ir konteksto.
Šunų orchito simptomai
Be raudonų ir patinusių sėklidžių, orchitu sergantys šunys dažnai jaučia skausmą. Todėl šiame regione jie vargu ar leis būti liečiami ar apžiūrimi ir gali net norėti izoliuotis, kad nebūtų manipuliuojama.
Skausmas, ypač jei jis stiprus, taip pat turi neigiamos įtakos šuns elgesiui. Nors tai priklauso nuo kiekvieno individo, daugelis šunų yra liūdnesni, o kai kurie gali reaguoti agresyviai.
Be to, gali būti stebimi šie simptomai, susiję su šunų orchitu:
- Eikite plačiai išskėstomis užpakalinėmis kojomis (kad neliestumėte ar nesitrintumėte į uždegusias sėklides).
- Pūlių buvimas sėklidėse.
- Dažnai laižo savo lytinius organus, ypač sėklides.
- Vienos arba abiejų sėklidžių sukietėjimas.
- Lėtesni judesiai.
- Nerangumas.
- Letargija.
- Karščiavimas.
- Fiziniai sužalojimai kapšelio srityje.
- Nenormalios masės kapšelio srityje.
- Dermatitas, kilęs nuo lytinių organų laižymo.
Simptomai paprastai pasireiškia palaipsniui ir net po vieną per kintamą laiko tarpą. Deja, greitai nenuvežus šuns pas veterinarą rizikuojate susirgti nevaisingumu arba sistemine infekcija.
Diagnostika
Šuniukui atvykus pas veterinarą, profesionalas atliks rankinį lytinių organų apčiuopimą. Bet kokiu atveju, jei tai neįmanoma, gyvūną teks nuraminti ir atlikti sėklidžių echoskopiją, siekiant nustatyti galimus sukėlėjus.Rentgeno spinduliai dažnai padeda ir šiuo klausimu, nors jie ne visada atliekami.
Be šių diagnostinių testų, gali prireikti:
- Visas kraujo tyrimas, siekiant stebėti infekcijos būseną ir išsiaiškinti, ar bakterijos nepraėjo kraujo barjerą.
- Šlapimo analizė, siekiant aptikti bakterijas (arba B. canis, ar kitas) šlapime.
- Serologinė analizė ieškant B. canis požymių šuns kūne.
- Grybo ir viruso aptikimo testas, nors tai nėra pagrindiniai šunų orchito sukėlėjai.
- Sėklidžių aspiracija ir citologinis pasėlis, nes uždegimo priežastis gali būti ir gerybinis navikas ar vėžys.
Šunų orchito gydymas
Nustačius bet kurį iš aukščiau paminėtų simptomų arba pastebėjus, kad jūsų šuniui patinusios sėklidės, būtina skubiai nuvežti jį į veterinarijos centrą.Tik apmokytas specialistas galės patikrinti šios problemos priežastis ir rekomenduoti konkretų gydymą pagal paciento poreikius.
Antibiotikai paprastai skiriami gydant orchitą, siekiant sulėtinti infekcinį procesą ir pašalinti patogenines bakterijas. Veterinaras taip pat gali rekomenduoti priešuždegiminį vaistą, kuris sumažintų sėklidžių patinimą ir sumažintų gyvūno diskomfortą.
Jei sukėlėjas yra grybelis, reikia taikyti priešgrybelinį gydymą. Esant imuninei būklei, dažniausiai konsultuojamasi su prednizonu ir kitais imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Galiausiai, jei aptinkama naviko masė, reikės kastracijos ir tolesnio stebėjimo.
Gydymo metu labai svarbu, kad šuo turėtų švarią, patogią ir ramią aplinką, kad jis greičiau pasveiktų. Trauminio streso nebuvimas padės pagreitinti gydymo efektyvumą.
Kaip išvengti orchito šunims?
Visų pirma, turime kuo labiau apsaugoti savo šunis nuo traumų tokiame jautriame regione. Pavyzdžiui, neleiskite jiems pabėgti ir įsivelti į gatvės muštynes arba nepakenkite š altiems ir ekstremaliems žiemos orams.
Taip pat atminkite, kad optimali higiena yra labai svarbi norint užkirsti kelią bakterijų, grybelių, parazitų ir kitų patogenų dauginimuisi namuose. Todėl neturime pamiršti aplinkos valymo ir dezinfekcijos bei mūsų šunų naudojamų priedų.
Akivaizdu, kad paskutinė prevencija yra kastracija. Jei šuo neturi sėklidžių, jis negalės patirti žalos šioje gležnoje vietoje ir ateityje nekirs kitų problemų, tokių kaip sėklidžių vėžys. Ši chirurginė intervencija yra gyvybiškai svarbi beveik visais atvejais.
Paskutinis ir ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad mūsų augintiniams visą gyvenimą būtina pasiūlyti tinkamų prevencinių vaistų. Be to, profilaktiniai vizitai pas veterinarą turi būti atliekami kas šešis mėnesius, o jų skiepai ir dehelmintizacija visada turi būti atnaujinami.