Šunų vėmimas gali kelti nerimą šeimininkams ir nemalonus naminiams gyvūnėliams. Akivaizdu, kad šunų vėmimas gali turėti daug skirtingų priežasčių ir gali rodyti įvairias sąlygas. Skaitykite toliau, jei norite gauti daugiau informacijos apie šią dažną problemą.
Šunys vemia dėl daugelio priežasčių. Kai kurie iš jų yra rimti, o kiti nekelia nerimo. Taigi išmokti atskirti skirtumą gali būti sudėtinga, tačiau būtina užtikrinti, kad kuo greičiau kreiptumėtes į veterinarijos gydytoją.
Vienas svarbus dalykas, kurį reikia nepamiršti, yra tai, kad šunų vėmimas ir regurgitacija nėra tas pats dalykas.
Vėmimo ir regurgitacijos skirtumai
Vėmime gali būti geltonos tulžies arba iš dalies suvirškinto maisto: dažniausiai kvepia rūgštoku nuo rėmens. Be to, vėmimas gali pasireikšti praėjus kelioms valandoms po valgio. Vėmimas reiškia atsitraukimą, akivaizdžiai dalyvaujant pilvo raumenims.
Kita vertus, regurgitacijos atvejais nesuvirškinto maisto išstūmimas vyksta švelniai: tai pasyvus veiksmas, be atšokimo. Paprastai tai įvyksta netrukus po valgio ir tam nereikia jokių akivaizdžių pastangų.
Priežastys, kodėl šunys vemia
Nors šunys vemia dėl daugelio priežasčių, virškinimo trakto problemos tikriausiai yra viena iš dažniausių vėmimo priežasčių. Šios problemos gali būti:
- Infekcijos, kurias sukelia virusai, bakterijos ar parazitai.
- Gastritas arba skrandžio sutrikimas valgant šiukšles, svetimkūnius ar sugedusį maistą, taip pat nurijus toksiškų augalų ar žolės.
- Blogi įpročiai, pvz., per greitas valgymas, mankšta po valgio arba staigus mitybos keitimas.
Kitos patologijos, galinčios sukelti šunų vėmimą
Vėmimas taip pat gali būti ženklas, kad vyksta kažkas rimtesnio. Pavyzdžiui, vėmimas gali būti antrinė reakcija sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, inkstų, kepenų ar kasos ligomis, taip pat žarnyno vėžiu.
Pažymėtina, kad vėmimas taip pat gali rodyti neurologinę problemą, pvz., vidurinės ausies problemą, smegenų auglį ar net meningitą.
Gali būti net psichologinių priežasčių, tokių kaip baimė ar didžiulis nerimas, panašių į tai, kas vyksta žmoguje.
Šunų vėmimo konsistencija
Stebėdami vėmimą galime suvokti jo nuoseklumą. Tuo atveju, kai galima atskirti, ką gyvūnas suvalgė, sakoma, kad jis išvėmė nesuvirškintą maistą. Jei turinys neišskiriamas ir pastebimas kreminis, sakoma, kad jis granuliuotas. Be to, vėmimas dažniausiai gali būti vandeningas arba skystas.
- Nesuvirškinto maisto vėmimas: šis atvejis dažniausiai atsiranda dėl staigių mitybos pokyčių, persivalgymo, alergijos ar netoleravimo dietos komponentams, pvz., riebalų pertekliui. Tokiais atvejais rekomenduojama stebėti dietą.
- Granuliuotas vėmimas: ši konsistencija rodo, kad buvo virškinimas ir maistas kurį laiką pasiliko skrandyje prieš vėmimą. Ypač svarbu ieškoti kraujo.
Šunų vėmimo spalva
- Geltonas vėmimas: jei vėmimas susideda iš gelsvo skysčio, tai gali būti dėl padidėjusios tulžies arba skrandžio rūgščių gamybos. Tokiu atveju rekomenduojama siūlyti mažesnes maisto porcijas ir tai daryti dažniau per dieną.
- Jei tai b altos putos vėmimas: jei jūsų šuo iš burnos išstumia b altas putas, tai gali būti ne vėmimas, o atsikosėjimas, pavyzdžiui, kai atsikosime skreplių. B alti putojantys skrepliai gali rodyti veislyno kosulį.
- Vėmimas krauju (raudonas arba pajuodęs): gali būti rimta būklė. Rekomenduojama nedelsiant vykti į veterinarijos gydytojo konsultaciją
Kuo skiriasi skystas vėmimas
Apskritai geltoni arba skaidrūs skysti vėmalai yra visiškai kitokios medicininės problemos, nesusijusios su suvartotu maistu, požymis.
Dažnai vėmimo metu atsirandantis skystis atsiranda dėl tokių organų kaip inkstai, kepenys, kasa arba sunkus gastritas. Reikia medicininės pagalbos.