Paukščių cholera: simptomai ir gydymas

Turinys:

Anonim

Tose vietose, kur paukščiai gyvena grupėmis (viščiukai, antys, žąsys ir kiti), taip pat laukinėse vietovėse, paukščių cholera gali tapti tikra problema ir sukelti daugelio paukščių mirtį. Be to, jį sukelia bakterija, kuri dažniausiai yra atspari antibiotikams, o tai dar labiau apsunkina klinikinį vaizdą ir jo požiūrį.

Todėl šiame straipsnyje rasite pagrindinę informaciją, reikalingą šios ligos simptomams atpažinti, nes laiku imantis veiksmų galima išvengti didelio masto protrūkio. Be to, rasite patarimų, kaip apsisaugoti nuo jo atsiradimo, tad nepraleiskite progos.

Kas yra paukščių cholera?

Šią bakterinę ligą, kurią sukelia Pasteurella multocida bakterija, sukelia 3 formos: ūminė, lėtinė ir hiperūminė. Jo virulentiškumas yra sudėtingas ir įvairus, nes priklauso nuo padermės, šeimininko ir užkrėtimo sąlygų.

Ši bakterija gali būti normalios paukščių viršutinių kvėpavimo takų mikrobiotos (komensalinių mikroorganizmų) dalis, todėl ji laikoma antriniu kitų ligų sukėlėju. Tačiau jis taip pat gali būti pagrindinis aktyviklis kai kuriuose labai specifiniuose rėmuose.

Pasteurella gali išlikti gyvybinga terpėje iki 2 mėnesių esant 5-10°C. Ji labai atspari.

Jautriausios naminės rūšys yra kalakutai, antys ir žąsų jaunikliai, nors masiniuose ūkiuose tarp vištų dažnai pastebimi kadrai. Šiose pramonės šakose ši liga yra tikras pavojus dėl to, kad paukščiai lengvai užsikrečia.

Dažniausia užsikrėtimo forma yra išmatų per burną arba per užterštą vandenį ir maistą. Bakterija taip pat gali būti perduodama per orą ir odą per atviras žaizdas. Ši liga yra zoonozinė, o tai reiškia, kad žmonės taip pat gali užsikrėsti paukščių cholera, jei liečiasi su užkrėstu gyvūnu.

Paukščiai rizikuoja užsikrėsti, kai jie snapu paliečia vietą, kurią ištuštino sergantis paukštis.

Ligos simptomai

Nors paukščių choleros pasireiškimai dažniausiai būna įprasti lėtiniai ir ūmūs, šiai būklei būdingas trečias hiperūminis išpuolis. Paukščiai, kenčiantys nuo hiperūminio pasireiškimo, nugaišta dar nepasireiškę jokių simptomų, todėl ligą galima patvirtinti tik pomirtiniais diagnostiniais tyrimais.

Lėtinės paukščių choleros simptomai

Kai paukščių cholera tampa lėtinė, ji gali pasiekti ūmią fazę arba išlikti žemo virulentiškumo. Šiame pristatyme rasite šiuos simptomus:

  • Lokalizuotos šlapiuojančios infekcijos, dažniausiai kvėpavimo takuose.
  • Smakrų sustorėjimas.
  • Šlubavimas ir kacheksija (ypač netinkama mityba).
  • Artritas.
  • Hiperemija, petechijos (paviršinės raudonos dėmės) ir kraujavimas.
  • Hepatomegalija ir kardiomegalija (širdies ir kepenų sustorėjimas), kurios gali pasireikšti nekrozinėmis sritimis.
  • Pažeistos viščiukų kiaušidės.

Ūminės paukščių choleros simptomai

Ūmūs epizodai gali prasidėti prieš ligos chronizavimą arba paukščio mirtį. Šios fazės klinikiniai požymiai yra šie:

  • Anoreksija.
  • Karščiavimas.
  • Polidipsija ir troškulys.
  • Mieguistumas.
  • Nusilenkimas.
  • Gausus viduriavimas, kuriame gali būti kraujo.
  • Kvėpavimo sistemos problemos.
  • Gleivės.
  • Cianozė: šukos ir vatos įgauna purpurinę spalvą dėl hipoksijos, nes paukštis blogai aprūpina deguonimi dėl kvėpavimo problemų.
  • Bendras kraujavimas.

Gydymas

Paukščių choleros gydymas susideda iš antibiotikų skyrimo ne tik paveiktiems egzemplioriams, bet ir visai su jais gyvenančiai populiacijai. Idealu yra atlikti antibiogramą, kad būtų galima rasti tinkamiausią antibiotiką, nes tai bakterija, kuri lengvai sukuria atsparumą.

Laukiant pasėlių rezultatų, paprastai skiriama greita antibiotikų dozė, siekiant sustabdyti ligą, kol bus rastas tinkamas gydymas.Dažniausiai naudojamos veikliosios medžiagos yra florfenikolis, trimethoptinas su sulfametoksadoliu ir tetraciklinas.

Reikėtų imtis kitų papildomų priemonių, pavyzdžiui, izoliuoti sergančius asmenis, nedelsiant pašalinti skerdenas ir kruopščiai dezinfekuoti patalpą. Kuo geresnės paukščių gyvenimo sąlygos, tuo daugiau galimybių jiems išgyventi.

Bet kuriuo atveju reikia pastebėti, kad bendras mirtingumas pradinėse stadijose yra nuo 5 iki 20 % ir siekia iki 45 %. Vykstant chronizacijai, mirtingumas sumažėja iki 2–5%. Be tinkamo gydymo šios būklės prognozė yra labai prasta.

Kaip apsisaugoti nuo paukščių choleros?

Yra keletas būdų, kaip apsisaugoti nuo šios ligos atsiradimo. Kai kuriuos iš paprasčiausių sąrašo galite rasti žemiau:

  • Skiepijimas: yra kelių tipų vakcinos, kuriomis galima skiepytis nuo pirmųjų paukščio gyvenimo mėnesių. Gali prireikti kelių dozių, atsižvelgiant į tai, kuriai padermei ji skirta.
  • Suteikite paukščiams geras gyvenimo sąlygas: tai apima pakankamai vietos gyventi, gerą mitybą, kasdienę higieną ir švarų vandenį, nes tai yra pagrindinės jų gerovės ir sveikatos garantijos.
  • Periodinės veterinarinės patikros: nors tai greita eiga liga, geros sveikatos būklės palaikymas padės išvengti paukščių choleros atsiradimo kaip antrinės infekcijos.
  • Darbinių medžiagų ir drabužių dezinfekcija: ši bakterija lengvai sunaikinama įprastai naudojamomis dezinfekavimo priemonėmis, o tai yra daug pigesnis ir patogesnis būdas ją pašalinti nei veterinarinis gydymas.

Ši liga gali tapti didele problema masiniuose ūkiuose, kur paukščiai yra perpildyti, o higienines sąlygas labai sunku palaikyti optimalų lygį. Kitais atvejais, pavyzdžiui, namuose ir prieglaudose, prevencija yra geriausias ginklas, nes gyvenimo sąlygos paprastai yra geresnės.

Kita vertus, kaip visada, svarbiausia rekomendacija – visada turėti veterinarijos gydytojo, kuris specializuojasi paukščių srityje, paslaugas, nes turi būti paskirtas gydymas ir diagnozė bei diferencijavimas, nes paukščių choleros simptomai būdingi kitiems ligų, tokių kaip salmoneliozė. Niekada negykite vaistų gyvūnui be specialisto priežiūros.