Visuomenės sveikata šiandien yra vienas iš svarbiausių tarptautinės darbotvarkės klausimų. Ir neįmanoma galvoti apie viešąją žmonių sveikatos politiką, nesusijusią su gyvūnų sveikatos kontrole ir veiksmingu skatinimu.
Toliau kalbėsime apie gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos ryšį, todėl akcentuosime zoonozinių ligų likvidavimo svarbą.
Subtilus ryšys tarp gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos
Žmogaus ir gyvūno santykiai yra sudėtingi ir per žmonijos istoriją vystėsi įvairiose srityse.Vargu ar būtume pasiekę tokią pažangią technologinio, ekonominio ir socialinio išsivystymo būseną, jei ne galimybė prisijaukinti ar prisijaukinti įvairias rūšis, tokias kaip šunys, arkliai, karvės, kiaulės, triušiai ir kt.
Tačiau gyvenimas su gyvūnais ir jų fizinių bei pažintinių gebėjimų išnaudojimas žmonių išgyvenimui taip pat reiškia didelių iššūkių visuomenės sveikatai.
Praktiškai vienas iš pagrindinių šios srities „iššūkių“ yra zoonozių, kurios gali turėti įtakos žmonių sveikatai, kelti grėsmę daugelio rūšių išlikimui ir teršti aplinką, kontrolė.
Kalbėdami apie gyvūnų sveikatą, pirmiausia kalbame apie būtinybę užtikrinti tų gyvūnų, kurie gamina žmonėms vartoti skirtą maistą, vientisumą. Pavyzdžiui, išlaikyti gerą galvijų sveikatą, kad būtų išvengta mėsos, pieno ir jo darinių, kurie bus naudojami žmonių mitybai, užteršimo.
Zonozinių ligų likvidavimas yra labai sudėtingas, nes reikia atsižvelgti į tiesioginio ir netiesioginio užkrato, apimančio įvairius patogenus, kai kurie iš jų gali būti mirtini, riziką.
Šiais ligų kontrolės veiksmais turi būti atsižvelgiama į tai, kad daugelis gyvūninės kilmės produktų yra eksportuojami. Todėl užterštumas gali reikšti pasaulinį tam tikrų patologijų išplitimą.
Kas yra zoonozė ir kodėl jos kelia iššūkį visuomenės sveikatai?
Kad geriau suprastume gyvūnų sveikatos svarbą visuomenės sveikatai, supraskime, kas yra zoonozė. Zoonozinės ligos laikomos patologijomis ir infekcijomis, kurias stuburiniai gyvūnai gali perduoti žmonėms.
Šios zoonozės gali užsikrėsti tiesiogiai arba netiesiogiai. Kai asmuo tiesiogiai arba įkvėpdamas kontaktuoja su užsikrėtusio gyvūno krauju ar skysčiais, tai laikoma tiesioginiu užkratu.
Pavyzdžiui, galvijai gali užsikrėsti vartodami užkrėstą mėsą, ypač jei ji valgoma žalia arba nepakankamai termiškai apdorota.
Tačiau užsikrėtusio gyvūno išmatos, išskyros ir skysčiai taip pat gali užteršti dirvą, vandenį, pasėlius ir kitas organines ar augalines medžiagas. Kai žmogus tiesiogiai kontaktuoja, praryja arba įkvepia šios užterštos organinės medžiagos, jis gali užsikrėsti zoonoze per netiesioginį užkrėtimą.
Be to, kitas netiesioginis zoonozių perdavimo būdas vyksta per gyvūnų pernešėjus, daugiausia vabzdžius, tokius kaip uodai ir musės, ir ektoparazitus, pvz., erkes, blusas ir erkes.
Pavyzdžiui, jei uodas įkando užsikrėtusį gyvūną, o paskui įkanda žmogų, jis gali perduoti ligos sukėlėjus, gyvenančius jo seilėse.
Kodėl zoonozių kontrolė yra būtina visuomenės sveikatai?
Žinoma, visuomenės sveikata turi žvelgti ne tik į gyvūnų sveikatą, nes daugelis įprastų žmonių patologijų nėra susijusios su kitomis rūšimis. Tačiau OIE (Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija) apskaičiavo, kad 60 % patogenų, kurie paveikia žmones, yra gyvūninės kilmės.
Be to, kasmet suserga maždaug penkios naujos gyvūnų ligos, daugiausia tų, kurios auginamos žmonių maistui. Ir maždaug 75 % naujų gyvūnų ligų gali būti perduodamos žmonėms.
Nors šių skaičių aiškinimas yra daug sudėtingesnis, daugiau nei aišku, kad gyvūnų sveikata yra būtina visuomenės sveikatai. Tai atsispindi 2003 m. įstatyme.
Gyvūnų sveikata taip pat bendradarbiauja užkertant kelią aplinkos užterštumui, ypač dirvožemiui pasėliams ir gėlo vandens telkiniams, naudojamiems plantacijoms ir žmonių maistui.Kitas aspektas, kuriuo jis padeda, yra kenkėjų ir pernešėjų, galinčių kelti grėsmę visuomenės sveikatai, pvz., žiurkių, uodų ir išorinių parazitų, plitimo kontrolė.