Šiuo metu vis daugiau šeimininkų nusprendžia pasiūlyti savo augintiniams žalią ir natūralų maistą. Daugelyje BARF receptų šunims vištiena yra viena iš dažniausiai naudojamų ingredientų. Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį į galimą pavojų šunį šeriant žalia vištiena.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, ar žalia vištiena yra tinkamas maistas šunims, ar ne. Logiška, kad taip pat paaiškinsime atsargumo priemones, kurių turime imtis siūlydami bet kokią žalią mėsą geriausiems draugams.
Ar vištiena yra geras maistas šunims?
Nors jie nėra griežti mėsėdžiai, kaip katės, šunims reikia kasdien gauti pakankamai b altymų, kad būtų užtikrinta visavertė ir subalansuota mityba. Dėl šios priežasties aukščiausios kokybės pašaruose paprastai yra ne mažiau kaip 25 % b altymų.
Vištiena, ypač vištienos krūtinėlė, yra puikus aukštos kokybės neriebių b altymų š altinis. Jo mėsą šunys lengvai virškina, o maistines medžiagas jų organizmas gali optimaliai pasisavinti ir pasisavinti.
Atsižvelgdami į jos maistines savybes, galime tvirtinti, kad vištiena yra geras maistas šunims, jei tik garantuojame, kad mėsa yra geros kokybės ir ne prastos būklės. Be to, būtina atmesti galimybę, kad mūsų šuo yra alergiškas vištienai.
Taip pat verta paminėti, kad į jūsų racioną turėtų būti įtraukti kiti maisto produktai, aprūpinantys jūsų organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, skaidulų, vitaminų, mineralų ir gerųjų riebalų.
Ar šunys gali valgyti žalią vištieną?
Paukštiena, šalutiniai produktai ir rupiniai plačiai naudojami naminių gyvūnėlių pašarams gaminti. Be to, yra keletas naminių receptų, kuriuos galime paruošti naudodami vištieną, pvz., šlapias maistas, pyragaičiai, paštetai ir kt.
Biologiniu požiūriu šunų organizmas turi būti paruoštas virškinti žalią mėsą ir sintetinti jos maistines medžiagas. Todėl negalime sakyti, kad žalia vištiena yra blogas ar netinkamas maistas šunims.
Tačiau tai galioja tik kalbant apie šunų protėvius, nes šiandieniniai šunys prarado daug savo pirminių laukinių savybių. Tiesą sakant, jei jūsų augintinis nuo mažens nėra įpratęs valgyti žalios mėsos, mažai tikėtina, kad suaugęs jis ją gerai virškins.
O jei aš jį gaminsiu?
Tiesą sakant, kepimo proceso metu vištienos mėsa patiria tam tikrų transformacijų, ty praranda tam tikras esmines maistines medžiagas. Priešingai, žalioje vištienoje yra visi fermentai, vitaminai ir mineralai, todėl mūsų šunims ji yra labai maistinga.
Kita vertus, BARF dieta – žalia ir natūrali – suteikia daug privalumų ir naudos mūsų geriausiems draugams. Nors nėra jokių tai patvirtinančių mokslinių įrodymų, manoma, kad ši dieta yra puikus sąjungininkas siekiant optimalios burnos sveikatos ir gali padėti sustiprinti jūsų imuninę sistemą.
Ar žalias maistas tinka šuniui?
BARF dietos arba biologiškai tinkamas žalias maistas (jo santrumpa anglų kalba) yra pagrįsti pirminės šunų dietos atkūrimu. Būdamas vilko palikuonis, šuns metabolizmas gali apdoroti žalią mėsą ir pasinaudoti joje esančiomis maistinėmis medžiagomis.Todėl manoma, kad sausas maistas, pavyzdžiui, komerciniai pašarai, prieštarauja pačiai jų prigimčiai.
Nors tiesa, kad žaliavinis maistas šunims suteikia įvairios maistinės naudos, jų sveikatai kyla įvairių pavojų. Remiantis straipsniu, paskelbtu Srpska Respublikos veterinarijos žurnale (Banka Luka), pagrindinė tokio tipo dietos problema yra maisto užterštumas.
Mėsos paviršius yra ideali terpė įvairiems patogenams, galintiems paveikti šunį ir globėją. Tai reiškia, kad kyla pavojus ne tik augintinio gyvybei, bet ir visos šeimos sveikatai.
Koks pavojus šuniui šeriant žalia vištiena?
Remiantis naujausiais Melburno universiteto U-Vet Werribee veterinarijos ligoninės tyrimais, gali būti ryšys tarp reguliaraus žalios vištienos vartojimo ir polinkio išsivystyti sunkaus paralyžiaus tipui, vadinamam APN sindromu.
APN sindromas (ūminis poliradikuloneuritas) yra sutrikimas, pažeidžiantis šunų nervų sistemą. Jo išeities taškas būtų tam tikras imuninės sistemos disbalansas, dėl kurio laipsniškas nervų struktūrų pablogėjimas.
Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia užpakalinėse kojose, kurios susilpnėja ir galiausiai sukelia vietinį paralyžių. Sutrikimas greitai pasiekia priekines kojas, taip pat plinta į galvą ir kaklą. Pažengusiais atvejais jis pažeidžia gyvybiškai svarbius organus, o tai gali sukelti širdies ir kvėpavimo nepakankamumą.
Kaip pabrėžia mokslininkai, pavojų kelia ne pati žalia vištiena, o bakterija Campylobacter, kuri dažniausiai randama vištienos mėsoje ir kauluose. Nors jo gali būti ir nepasterizuotuose pieno produktuose bei nesaugiame vandenyje.
Remiantis skaičiavimais, ilgai vartojant šiuo patogenu užkrėstą vištieną, šunų organizmas būtų labiau pažeidžiamas APN sindromui.Ypač jei kalbame apie mažus šunis, kurie dažniausiai yra labiausiai paveikti minėtų simptomų.
Saugokitės alergijos maistui!
Kita svarbi priežiūra prieš siūlant savo šunims žalią arba virtą vištieną – įsitikinti, kad jie nėra alergiški šiam maistui. Norėdami tai padaryti, tiesiog eikite pas veterinarą ir paklauskite apie šunų alergijos testus. Atminkite, kad apie 25 % alergiškų šunų netoleruoja vištienos, todėl nepamirškite šio dalyko.
Pajutus, kad jūsų augintinis turi virškinimo problemų – viduriuoja, vemia ar vemia – ar kitus alergijos maistui simptomus, vištienos vartojimą reikia nedelsiant nutraukti ir nuvežti į veterinarijos centrą.
Paskutinis ir ne mažiau svarbus dalykas – niekada neturėtume šerti šuns žalios vištienos, jei nežinome mėsos kilmės. Jei nesame tikri dėl įsigytos vištienos kilmės, geriausia ją gerai iškepti prieš siūlant geriausiems draugams.