Deja, paliktų gyvūnų skaičius kasdien auga. Nepaisant to, kad yra daug fondų ir savanorių, kurie yra atsakingi už jų gelbėjimą, kad padėtų jiems susirasti šeimą, realybė yra tokia, kad dar reikia daug nuveikti.
Mums tapo beveik įprasta matyti šuniukus, klaidžiojančius gatvėse. O problema dažnai slypi išsilavinimo stoka ir daugelio globėjų bei šeimų neatsakingumas, kurie nežino, kaip elgtis su tuo, ką reiškia rūpintis gyva būtybe.
Štai kodėl atsirado naujų šios problemos sprendimo būdų. Žmonių, ginančių šių gyvūnų teises, meilės ir atsidavimo dėka šimtai šuniukų tiesiogine to žodžio prasme sugebėjo nuskristi į savo naujųjų šeimų namus.
David Tan: herojus su metaliniais sparnais
Deividas Tanas iš Middleton, Viskonsino valstijoje, yra buvęs kariškis, daugiau nei 40 metų skraidantis lėktuvais. Išėjęs į pensiją, jis toliau skraidino profesionaliai ir privačiai. Tačiau dabar jis yra atsakingas už paliktų gyvūnų gabenimą, kad padėtų jiems rasti naujus namus.
Nuo 2012 m., kai pradėjo nesavanaudišką darbą, jam pavyko perkelti daugiau nei 360 šunų, 23 kates ir net mažą kiaulę, kurią reikėjo išsiųsti į gelbėjimo rezervą.
Deividas priklauso savanorių pilotų grupei, su kuria susipažino 2012 m., pavadinimu Pilots N Paws. Ši organizacija yra atsakinga už prieglaudų ir pilotų sujungimą, kad būtų galima perkelti tūkstančius gyvūnų, kuriems reikia keliauti į savo naujų įtėvių šeimų vietą.
„Pilots N Paws“ tikslas – sukurti aplinką, kurioje savanoriai galėtų susiburti ir organizuoti arba suplanuoti gelbėjimo skrydžius, pastogę ar prieglobstį nakvynei ir visas kitas susijusias veiklas“, – teigia fondas savo svetainėje.
Dangus yra riba, kai šeima nori susiburti
Dabar daugelis šeimų, norinčių pakeisti benamio šuniuko gyvenimą, gali pradėti įvaikinimo procesą, nepaisant augintinio kilmės miesto.
Šios iniciatyvos dėka daugeliui fondų ir gyvūnų prieglaudų pavyko pagerinti paliktų gyvūnų antplūdį. Anksčiau dėl geografinių apribojimų įvaikinimų sumažėjo, o gelbėjimo atvejų skaičius per dieną buvo sumažintas, nes organizacijos dirbo visu pajėgumu.
Tačiau dabar jie gali greičiau perkelti kiekvieną mažą gyvūnėlį, kad atsirastų vietos naujam nariui. Iniciatyva praktiškai netikėta.
„Yra keletas baisių istorijų apie tai, kokie žiaurūs žmonės gali būti su gyvūnais, ypač pietuose; iškritimai yra siaubingi“, – žurnalui „Madison“ sakė Tanas.„Šeima juos tiesiog palikdavo, išmesdavo kaip senus baldus ar pan. Taigi tai mane jaudina. Jaučiuosi gerai, kai galiu bent prisidėti ten, kur jie eina.“
Tanas sako, kad didžiuojasi galėdamas prisidėti prie šio tikslo ir galintis išlaikyti savo pilotavimo įgūdžius praktikoje. „Jei skrendate, tai greitai gendantis įgūdis ir reikia neatsilikti“, – sako jis. „Taigi, užuot skraidęs ir kur nors nuvažiavęs valgyti 200 USD kainuojančio mėsainio, verčiau pasiimčiau skraidančius šunis.Tikimės, kad tokios iniciatyvos ir toliau bus naudingos tiems, kuriems to labiausiai reikia. Kartu mes galime padaryti skirtumą.