Skirtumas tarp chemoterapijos ir radioterapijos gydant vėžiu sergančius šunis

Turinys:

Anonim

Palyginti su tuo, kas buvo prieš kelis dešimtmečius, naminių gyvūnėlių gyvenimo trukmė gerokai pailgėjo, gyvūnai sulaukia vis vyresnio amžiaus, todėl vėžiu sergantys šunys yra gana dažni. Tikslios šunų navikų priežastys dar nėra žinomos, tačiau tam įtakos turi keli veiksniai.

Šie veiksniai gali būti paveldimi, aplinkos ir mitybos veiksniai. Chemoterapija ir radioterapija yra plačiausiai naudojami šunų vėžio gydymo būdai.

Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti diagnozę, kad būtų galima veikti greitai ir efektyviai. Dėl šios priežasties labai svarbu periodiškai tikrintis pas veterinarą, ypač kai gyvūnas pasiekia tam tikrą amžių.

Kas yra chemoterapija?

Chemoterapija – tai vaistų vartojimas vėžiui gydyti. Šie gydymo būdai nežada 100 % išnaikinti vėžio, tačiau žymiai pagerina gyvūno gyvenimo kokybę.

Šunų chemoterapija gali būti taikoma kaip vienas gydymas arba kartu su kitais gydymo būdais, pvz., chirurgija ar radioterapija. Chemoterapija bus taikoma šiais atvejais:

  • Navikai, kurių neįmanoma išoperuoti dėl jų dydžio ar vietos, pavyzdžiui, jei jie yra arti svarbių kraujagyslių.
  • Navikai su metastazių, galinčių plisti visame kūne, rizika.
  • Prieš operuojant naviką, kad būtų sumažintas jo dydis ir būtų galima jį pašalinti naudojant chirurginius metodus.
  • Pašalinus naviką. Auglys jau buvo pašalintas ir taikant šią chemoterapiją užtikriname, kad vietoje neliktų vėžinių ląstelių, kurios galėtų vėl daugintis.

Chemoterapijos rūšį ir jos skyrimo būdą turėtų ištirti veterinarijos gydytojas, todėl gali tekti retkarčiais vykti į kliniką.

Visi chemoterapiniai gydymo būdai veikia puolant greitai besidalijančias ląsteles, kaip tai daro vėžio ląstelės. Štai kodėl pažeidžiamos ne tik piktybinės vėžio ląstelės, bet ir kitos besidalijančios viso kūno ląstelės.

Chemoterapijos taikymas gyvūnams paprastai yra mažiau žalingas ir sukelia mažiau šalutinių poveikių nei žmonėms, nes gydymas mažesnėmis dozėmis yra ne toks agresyvus.

Šalutinis poveikis pasireiškia nedažnai, o jei pasireiškia, dažniausiai būna lengvas ir laikinas.

Radioterapija vėžiu sergantiems šunims

Gyvūnų spindulinės terapijos taikymas yra daug senesnis, nei manome, ir tai yra technika, kuri toliau tobulėjo nuo XIX a. Jį sudaro vėžio gydymas, pagrįstas spinduliuote.

Jonizuojanti spinduliuotė sąveikauja su genetine medžiaga ir gali pažeisti ląsteles, ypač tas, kurios dauginasi. Tai reiškia, kad, kaip ir chemoterapija, ji gali paveikti ir vėžines, ir sveikas ląsteles.

Radioterapinio gydymo tikslas – sunaikinti kuo daugiau navikinių ląstelių, tuo pačiu sumažinant poveikį sveikiems audiniams.

Radiacija gali būti tiekiama per išorinį spinduliuotės š altinį arba per radioaktyvius izotopus. Dėl radioterapijos įrangos naudojimo taip pat tikėtina, kad šis gydymas yra prieinamas tik specializuotose klinikose.

Šunų radioterapija indikuojama esant visiems tiems navikams, kurių negalima operuoti, arba tiems, kurie liko po ligos. Kai kurie pavyzdžiai:

  • Burnos navikai.
  • Nosies ertmės navikai.
  • Navikai, esantys centrinėje nervų sistemoje, pvz., smegenų augliai.
  • Mastocitomos – dažniausiai diagnozuojamas piktybinis šunų odos ir poodinio audinio navikas.

Jei ketiname pradėti taikyti chemoterapiją ar radioterapiją savo šuniui, labai svarbu griežtai laikytis veterinarijos gydytojo nurodytų gairių, kad gautume geriausius įmanomus rezultatus ir pagerėtų augintinio gyvenimo kokybė.