Canis lupus arba laukinis vilkas yra mėsėdžių šunų rūšis, kurios kilmė siekia daugiau nei aštuonis šimtus tūkstančių metų. Jis laikomas visų dabartinių naminių šunų veislių, taip pat Australijos šunų, žinomų kaip Dingo, protėviu arba pirmtaku. Šis gudrus plėšrūnas, kilęs iš Šiaurės Amerikos ir Eurazijos, sugebėjo iš naujo kolonizuoti Aliaskos ir aplinkinių salų dalis.
Ir šis gyvūnas, kuris, kaip manoma, šioje teritorijoje išnyko dėl žmogaus medžioklės, tam tikrus Amerikos žemyno regionus užima nuo 2013 m.Skaitykite toliau šias eilutes ir sužinokite, kaip laukiniai vilkai naikina sausumos ir jūros rūšių populiaciją Aliaskoje.
Aliaskos ir Maloniosios salos atgavimas
Aliaska yra turbūt viena sunkiausiai apgyvendintų teritorijų planetoje. Dėl ekstremalių klimato sąlygų, kurios žiemą gali siekti -46 °C, bet kurio gyvūno išgyvenimas tampa gana sudėtinga užduotimi. Tačiau tokios rūšys, kaip laukinis vilkas, puikiai prisitaikė prie šios teritorijos atšiaurumo ir monopolizavo didelius žemės plotus Amerikos žemyno šiaurėje.
Tai yra Pleasant Island – nesvetingos 50 kvadratinių kilometrų salelės – atvejis, į kurią žmogus gali patekti tik laivu ar vandens lėktuvu. Kaip aprašyta anksčiau, vilkai šioje saloje buvo beveik išnaikinti žmogaus veiksmais.Tačiau dėl savo atkaklumo ir užsispyrimo pastaraisiais metais jiems pavyko ją iš naujo apgyvendinti.
Tačiau tai nėra visiškai teigiama naujiena. Dėl savo neryžtingumo vilkai smarkiai naikina elnių ir kitų jūrinių rūšių populiaciją saloje.
Elnias mulas tuoj dings
Odocoileus hemionus arba mulas yra laikomas viena didžiausių elnių rūšių. Jis platinamas daugiausia Šiaurės Amerikoje, tokiose šalyse kaip JAV, Meksika ir Kanada. Įprasta jį aptikti didžiulėse Aliaskos teritorijose, išskyrus Pleasant salą, kur ji laikoma beveik išnykusia.
Taip yra todėl, kad elniai mulai tapo pagrindiniu maisto š altiniu salos laukiniams vilkams, kurie nuo 2013 m. išaugo dėl to, kad šių elnių populiacija sumažėjo mažiau nei per pusę juodos uodegos.Tačiau, remiantis žurnale PNAS paskelbtu tyrimu, nuo 75 % vilkų raciono 2015 m. elniai sudarė tik 7 % 2020 m.
Tokį pokytį lemia ne tik šių stambių žolėdžių populiacijos sumažėjimas saloje. Bet taip pat ir neįprastas laukinių šunų mitybos įpročių pokytis.
Ieškant naujo grobio
Kelių biologų ekspertų teigimu, vilkų Pleasant saloje laukia toks pat likimas kaip ir jų kolegoms Karūnavimo saloje. Kuris, sunaudojęs visą tos vietos elnių populiaciją, pradėjo kanibalistinį elgesį, kol liko tik vienas egzempliorius. Tačiau pirmieji buvo gudresni ir susidūrę su didelių elnių stygiumi rajone, jie nusprendė ieškoti naujo grobio.
Remiantis tuo pačiu žurnalo PNAS tyrimu, laukiniai vilkai šiame Aliaskos regione išmoko medžioti jūrų gyvūnus, tokius kaip ūdros, kurios 2020 m. sudarė 57 % jų maisto š altinio.
Tai buvo nustatyta išanalizavus maždaug 689 išmatų mėginius, be to, kai kurių egzempliorių judėjimą sekant naudojant GPS. Remiantis gautais rezultatais, buvo galima paskatinti vilkus laukti, kol ūdros pailsės sausoje žemėje, kad galėtų jas sugauti ir sumedžioti būriais.
Poveikis Aliaskos vilkams ir laukinei gamtai
Nors galima manyti, kad pagrindinė tokio elgesio pasekmė yra laukinės gamtos sumažėjimas saloje, yra dar viena problema, kuri daugiausia paveikia plėšrūnus vilkus. Remiantis tuo, kas buvo teigiama straipsnyje, paskelbtame moksliniame žurnale The Science of Total Environment, Aliaskos šunų organizme dėl jūros gyvūnų suvartojimo atsiranda didelis gyvsidabrio kiekis.
Tyrėjų teigimu, Aliaskos salose ir pakrantėse gyvenančių vilkų kepenų gyvsidabrio kiekis yra didesnis.
Todėl galima daryti išvadą, kad ši nauja laukinių vilkų medžioklės praktika turi neigiamų pasekmių ne tik tam tikroms gyvūnų rūšims. Tai taip pat daro tiesioginį poveikį šių laukinių šunų sveikatai. Todėl ateityje reikės atlikti vertinimus, kad būtų galima aiškiai nustatyti šio reiškinio pasekmes įvairiai Aliaskos regiono faunai.