Su kiekvienu nauju atradimu apie gyvūnų elgesį turime dar kartą patvirtinti, kuo mes nuo jų skiriamės. Iki šiol buvo manoma, kad sprendimų priėmimas yra žmogiškas dalykas, tačiau Ar primatai taip pat gali pasirinkti iš įvairių variantų?
Kiekvieną dieną žmonės susiduria su daugybe skirtingų sprendimų, kai kurie yra svarbesni už kitus, tačiau vis tiek juos visus galima priimti dėl mūsų smegenų veiklos. Mūsų pasirinkimas dažnai grindžiamas rezultatais, kuriuos galime numatyti ir mes paprastai tai darome.
Ar gyvūnai taip pat veikia pagal galimus rezultatus? Ankstesnė patirtis ir bandymų klaidų metodas taip pat yra du esminiai aspektai priimant sprendimą.

Vašingtono universiteto Howardo Hugheso medicinos instituto (HHMI) tyrėjų komanda ištyrė, kaip rinkimų procesas vyksta grupėje Rezus makakos šiam klausimui paaiškinti. Šioje erdvėje parodome jums nuostabius rezultatus.
Shadleno eksperimentas
Norėdami atlikti savo tyrimą, Shadlen remiasi eksperimentai, kuriais matuojamas smegenų elektrinis aktyvumas Beždžionių rinkinys parodė atsitiktinių simbolių seką, susietą su atlygiu.
Beždžionės buvo išmokytos perkelti akis į vieną ar kitą tašką, kai pusės sekundės intervalais buvo pateikta atsitiktinė keturių skirtingų formų serija iš dešimties. Formos turėjo daugybę derinių ir, priklausomai nuo pasirinkto derinio, buvo nustatytas didesnis ar mažesnis atlygis.
Šis derinys buvo sudarytas remiantis tikimybe: kiekvienas derinys kiekvieną kartą turėjo skirtingą vertę, tarsi tai būtų pokerio žaidimas. Makakos atliko užduotį derindamos formas, o ne įsimindamos visas įmanomas rankas.
Tirta smegenų sritis yra parietalinė žievė, kuri atitinka smegenų sritį, susietą su tikimybių skaičiavimais per elementų sumą. Beždžionės „pridėjo“ simbolių, kad pasirinktų geriausią atlygį.
Tai nėra vienintelis sprendimas priimant primatus, nes kiti bandymai buvo atlikti skirtingomis sąlygomis ir skirtingu laiku. Iš viso to daroma išvada, kad primatai turi galimybę nuspręsti tarp dviejų situacijų.

Sprendimų priėmimas gamtoje
Ankstesnis ir daugelis panašių eksperimentų buvo atlikti su dirbtinėje aplinkoje apmokytais tiriamaisiais, tačiau koks yra primatų sprendimų priėmimas natūralioje aplinkoje?
Primatai gyvena klajoklių socialinėse grupėse ir jiems reikia šiek tiek koordinuoti savo veiklą, kad jie nuspręstų, kur ir kada keliauti. Šis koordinavimas yra gyvybiškai svarbus, kad visuomenė veiktų. Sprendimų priėmimas gali būti individualus arba kolektyvinis.
- Judėjimą pradeda asmuo grupėje. Šis individas turi didesnį diapazoną ar energiją, o kiti pasirenka sekti arba nekreipti dėmesio į jų žingsnius, kaip ir babuinų ar gorilų atveju.
- Grupė išsiskiria trumpam laikui. Tai atsitinka priklausomai nuo grupės narių aktyvumo, sezoniškai arba dėl maisto prieinamumo, kaip būna Japonijos makakose.

Kur ir kada eiti, nėra vieninteliai sprendimai, su kuriais susiduria grupė primatų. Pavyzdys yra aljansai, kuriuos sudarė beždžionės kapucinai natūralios grupės viduje. Asmuo pasirenka kitą, pasižymintį geresnėmis savybėmis, kuris pranoksta priešininkus sekti jo pėdomis. Šie socialiniai aljansai buvo pasirinkti, nes jie garantuoja individo išlikimą gamtoje.
Labiau panašūs į mus, nei manome
Šio tipo etologiniai tyrimai suteikia mums mažiau antropocentrinį supratimą apie tai, kas mus supa.
Yra daug mąstančių gyvūnų, turinčių sprendimų priėmimo, ryžtingų ir sąmoningų sugebėjimų. Štai kodėl labai svarbu gerbti gamtą ir visus jos narius: jie gali jausti ir suvokti dalykus panašiai kaip mes.