Kai suaugęs šuo netenka dantų, dažniausiai tai atsitinka todėl, kad natūrali jo gyvenimo eiga artėja prie senatvės. Tačiau netinkami higienos įpročiai ar sunkios periodonto ligos gali pagreitinti procesą.
Kaip ir su žmonėmis, suaugę šunys yra labiau linkę į ligas. Nutukimas, energijos trūkumas, akių problemos ar burnos būklė yra vieni iš labiausiai paplitusių.
Suaugęs šuo, turintis visus dantis, turės 20 viršutinių ir 22 apatinių dantų. Nepaisant to, visiškas šunų dantų išsaugojimas dažnai būna retas, nes prevencinės burnos higienos praktika augintiniams vis dar nėra plačiai paplitusi tarp savininkų.
Kai suaugęs šuo netenka dantų, reikia daugiau veterinarinės kontrolės išvengti galimų infekcijų ar net prarasti daugiau dantų. Specialisto misija yra labai svarbi, tačiau šeimininko įsipareigojimas užtikrinti įprastą burnos stebėjimą ir valymą yra gyvūno gerovės pagrindas.
Šunų dantų silpnėjimą veikiantys veiksniai
Nors burnos problemos gali atsirasti bet kuriame gyvenimo etape, dažniausiai jos pasireiškia dažniau senatvėje. Priežastis ta, kad prie aptariamos patologijos prisijungia natūralus fiziologinis nusidėvėjimas ir galbūt prastos prevencinės priežiūros rezultatas.
Kai kurie veiksniai, didinantys dantų netekimą, yra šie:
- Dantenų uždegimas. Dantenų dirginimas ir uždegimas dėl bakterijų apnašų, dažniausiai dėl prastos burnos higienos, nors tai gali lemti genetiniai ar mitybos veiksniai. Pradiniame etape jis neturi įtakos dantims; gali būti netgi pakeistas giliai valant dantų. Jei jis nebus gydomas, be blogėjančio burnos kvapo ir bendro skausmo, jis sukels vadinamąjį periodontitą.
- Periodontitas Audinių pažeidimas pablogėja, todėl infekcija plinta į dantų kaulus ir raiščius. Paprastai jis atsiranda po ilgo apnašų, dantų akmenų ar blogai gydomo dantenų uždegimo, dažniausiai šunims nuo 4 iki 6 metų. Jo negrįžtamumas, dėl kurio nuolat prarandama dantų pagalbaJei jis nėra tinkamai gydomas, tai baigiasi dantų netekimu.
- Endodontinė liga. Būklė, kuri silpnina danties vidų dėl išorinių traumų, emalio anomalijų ar ertmių. Rausvi ar purpuriniai dantys, veido skausmas ar patinimas yra kai kurie jo simptomai dažniau, todėl gali atsirasti dantų fistulių.
- Kiti veiksniai Dantų vystymosi anomalijos, pvz., neteisingas sąkandis ar neištirti dantys, emalio kokybė arba netinkama mityba jie gali pakenkti burnos sveikatai. Be to, genetiniai veiksniai ar net tam tikros mažos veislės yra labiau linkusios prarasti dantis.
Ką daryti, jei suaugęs šuo netenka dantų?
Daugeliu atvejų šunų dantų praradimas būna nepastebimas, nes nebent kalbama apie didelio dydžio gabalus arba nėra akivaizdžių simptomų, savininkai nėra linkę pastebėti savo augintinių burnos būklės.
Paprastai, kai kritimas paveikia vieną ar du dantis, veterinarai rekomenduoja griežtai laikytis higienos, reguliariai tikrintis ir valyti dantų akmenis kad būtų išvengta jų kaupimosi.
Kai kuriais atvejais, prastai gydomos infekcijos gali išplisti ir susilpninti didesnes struktūras. Susidūrę su keliais „palaidais“ dantimis ar kitokiais sužalojimais, dėl kurių gyvūną sunku maitinti, ekspertai įvertins patogiausią chirurginę intervenciją ar mitybos pakeitimą.
Rūpinimasis dantų sveikata jaunam šuniui gali lemti jo gyvenimo kokybę subrendus. Todėl higienos savininkų dalyvavimas kartu su tinkama mityba ir veterinarine priežiūra bus pagrindiniai gyvūno gerovės principai.