Tigrinis uodas yra uodų rūšis, vadinama Aedes albopictus, priklausanti Culicidae šeimai. Nepaisant to, kad ji kilusi iš Azijos, ji sugebėjo išsiplėsti praktiškai visuose žemynuose. Kokiomis savybėmis pasižymi šis vabzdys?
Kaip atpažinti tigrinį uodą?
Pabandyti plika akimi atpažinti tigrinį uodą dažnai yra gana sunku, nes tai mažas vabzdys, kurio matmenys siekia vos 5-10 milimetrų. Be to, geriausia galimybė atskirti jį nuo kitų rūšių yra laikytis jo kūno modelio.
Šiai uodų rūšiai būdinga daugiausia juoda spalva, būdingas b altas pilvo ir krūtinės ląstos ornamentas. Be to, yra išilginė b alta linija, kuri tęsiasi per galvą ir krūtinę.
Jų kojos taip pat išsiskiria juodai b altomis juostelėmis, iš kurių jas sudaromos. Nors ši savybė gali juos supainioti su kitu gerai žinomu ir ne mažiau pavojingu uodu Aedes aegypti.
Kaip ir kitų rūšių uodų, patelės yra vienintelės, kurios kanda, kad ištrauktų kraują ir gautų b altymų, kad išsivystų kiaušinėliai. Dėl šios priežasties juos galima atskirti pagal snukį – pailgą ir ploną snukį, leidžiantį prasiskverbti pro odą ir čiulpti kraują.
Aedes albopictus kilmė ir paplitimas
Tigrinis uodas yra Pietryčių Azijos rūšis. Nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos Aedes albopictus sulaužė savo gimtosios vietovės barjerus ir pradėjo plisti į kitus žemynus.
Per mažiau nei 50 metų tigrinis uodas sugebėjo išplisti visuose planetos žemynuose, išskyrus Antarktidą.Neįmanoma nurodyti, kaip šie vabzdžiai taip greitai ir staigiai išplito, tačiau šis reiškinys tikriausiai buvo susijęs su tarpžemyniniu žmonių, augalų ir įvairių prekių pervežimu.
Devintojo dešimtmečio viduryje tigrinis uodas jau buvo pasiekęs Amerikos žemyną: jis buvo aptiktas Brazilijoje, JAV ir Meksikoje. Po kelerių metų jai pavyksta prasiskverbti į Centrinę Ameriką ir Karibų jūrą. Jau 90-ųjų pabaigoje vabzdys taip pat buvo identifikuotas Argentinoje ir Kolumbijoje.
Ypač Europoje tigrinis uodas pirmą kartą buvo pastebėtas 2000-aisiais. O 2006 m. viduryje vabzdys jau buvo išplitęs Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Šveicarijoje ir kt. kitos Europos šalys.
Susirūpinimas dėl jos paplitimo Europoje išaugo po 2007 m. Italijoje kilusio chikungunya epideminio artrito protrūkio. Iki šių metų ši liga buvo diagnozuota tik atogrąžų šalyse, todėl šis reiškinys tapo akivaizdus infekcinių ligų globalizacija.
Kodėl tigrinis uodas toks kenksmingas?
Šiuo metu Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytame sąraše tigrinis uodas yra įtrauktas į 100 žalingiausių invazinių svetimų rūšių pasaulyje. Jos plėtra buvo greita ir agresyvi, todėl Europos žemyne ir kituose anomaliuose regionuose padaugėjo tropinių patologijų.
Pagrindinė priežastis, kodėl ji laikoma grėsme visuomenės sveikatai, yra ta, kad ji yra daugelio infekcinių ligų platintojas. Tigrinis uodas gali būti virusinių ligų, tokių kaip dengės karštligė, geltonoji karštinė, chikungunya ir, kiek mažesniu mastu, Vakarų Nilo virusas, perdavimo priemonė.
Taip pat svarbu paminėti, kad tai labai atspari rūšis, pasižyminti dideliu prisitaikymo gebėjimu, o tai paaiškina, kodėl ji sugebėjo išgyventi ir daugintis tokiose skirtingose ekosistemose.
Šių vabzdžių kiaušinėliai gali atsispirti išdžiūvimui ir ilgą laiką išlikti tam tikroje ramybės būsenoje. Patekę į vandenį, išdžiūvę kiaušinėliai išsirita ir iš jų atsiranda daug lervų.
Kova ir prevencija
Tigrinio uodo naikinimas yra brangus ir labai sudėtingas dėl jo nuostabaus dauginimosi greičio ir kiaušinėlių atsparumo. Todėl efektyviausia ir perspektyviausia jos plitimo kontrolės strategija – investuoti į prevencines priemones.
Gyventojų informuotumo apie paprastas ir kasdienes prevencines priemones, tokias kaip užsistovėjusio vandens kaupimosi išvengimas, kampanijos davė gerų rezultatų, nors jas būtina suintensyvinti.