Turbūt žinote, kad austrės yra delikatesas, tinkantis tik kelioms kišenėms, arba kaip tie gyvūnai, kurie gamina perlus. Knygoje „Mano gyvūnai“ parodysime daugiau šio jūrinio moliusko gyvenimo aspektų.
Austrės yra dvigeldžiai moliuskai. Tai reiškia, kad jie sudaro tam tikrą apvalkalą, padalintą į du vožtuvus, kurie yra sujungti ir uždaromi per vieną ar du pritraukiamuosius raumenis. Visos austrės yra sugrupuotos į Ostreidae šeimą, kurios pagrindinės gentys yra Ostrea, Crassostrea ir Pycnodonta. Kiekviename iš jų yra apie 100 rūšių, paplitusių visame pasaulyje.
Kiekviena gentis turi savo fizines savybes, kurios ją išskiria viena nuo kitos, tačiau jos taip pat turi skirtingus buveinių reikalavimus. Ostrea gentis yra labiausiai paplitusi, prisitaikiusi prie švarių vandenų su mažai nuosėdų ir dideliu druskingumu.
Crassostrea gyvena upių žiotyse, kuriose daug nuosėdų ir mažo druskingumo, o Pycnodonta daugiausia aptinkama atviroje atogrąžų jūroje, kurios druskingumas yra didelis, bet negausus.
Tai svarbu, nes buveinių sąlygos turi įtakos jų išlikimui, maitinimuisi ir dauginimuisi. Dažniausiai auginamos rūšys priklauso Ostrea ir Crassostrea gentims.
Ką valgo austrės?
Austrės, kaip ir kiti dvigeldžiai gyvūnai (midijos, moliuskai, sraigiai), yra filtruojančios ir minta vandenyje esančiu fitoplanktonu, kuris praeina per jų virškinimo sistemos filtravimo struktūras.
Šios struktūros vadinamos blakstienomis ir jų judėjimas sukuria nedidelę vandens srovę, kuri pasiekia tam tikras gleives, kurios sulaiko planktoną ir tarsi konvejerio juosta nuveda jas į burną.
Dauguma austrių minta mikroskopinėmis fitoplanktono (dumblių) ar kitų mikroskopinių organizmų dalelėmis. Ne maisto dalelės ir šiukšlės taip pat pašalinamos dėl šių gleivių ir blakstienų judėjimo.
Tai labai efektyvus vandens filtravimo procesas ir būtent dėl šio padavimo proceso iškyla sunkiųjų metalų bioakumuliacijos problema. Filtru maitinantys gyvūnai, leisdami vandenį per savo virškinimo sistemą, gali absorbuoti sunkiuosius metalus, esančius gyvybiškai svarbiame skystyje.
Žemyniniai ir vandenynų vandenys vis labiau užteršti, todėl metalai maisto grandinėje juda aukštyn ir patenka į žmones.
Austrių dauginimasis
Kiekvienos lyties veisimosi įpročiai skiriasi. Ostrea genties kiaušialąstės lieka mantijos ertmėje, apvalkalo viduje, o spermatozoidai išsiskiria iš išorės.Kai kiaušialąstės apvaisinamos, lerva pirmuosius vystymosi etapus praleidžia kiaute, kol išstumiama į vandenį.
Crassostrea gentyje ir kiaušialąstės, ir spermatozoidai patenka į vandenį, kur vyksta apvaisinimas ir lervos vystymasis.
Atsiskaitymas arba fiksavimas
Maždaug po 24 valandų embrionas arba lerva išaugina du mažyčius lukštus ir jau gali plaukti. Netrukus jam išsivysto virškinimo sistema, žiauniniai siūlai, pritraukiamieji raumenys, uždarantys apvalkalą, ir koja, su kuria jis gali šliaužti.
Kai lerva pasiekia tam tikrą ilgį, ji yra pasirengusi prisitvirtinti prie jūros aplinkos. Šis laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo vandens temperatūros.
Jei plaukdamas paliečia švarų, kietą daiktą, pvz., austrės kiautą, jis ima vilktis koja. Radusi tinkamą tašką, ji išskiria tam tikrą cementą, kuris greitai sukietėja ir austrė laikosi visą gyvenimą.Šis procesas vadinamas atsiskaitymu arba taisymu.
Austrės lytis taip pat gali skirtis priklausomai nuo lyties ir gyvenimo momento, ji gali veikti kaip patinas arba patelė. Austrių auginimui jos teikia gyvybiškai svarbias temperatūros ir druskingumo sąlygas, palankias dauginimosi momentui.
Seksualinių produktų buvimo vandenyje, kuriame minta kitos austrės, dažnai pakanka, kad paskatintų nerštą, jei lytinių liaukų yra pakankamai subrendusios ir tinkama temperatūra bei druskingumas. Tvirtinimą palengvina ir senų kriauklių lysvės, kurios sudaro dirbtinę veisimosi vietą.
