Augintinis yra ne tik gyvūnas, bet laikui bėgant jis tampa šeimos nariu. Ypač su šunimis ir katėmis, bet ir su papūgomis bei kitais gyvūnais. Bendrininkavimas tampa toks, kad pažvelgę į juos žinome, ko jie nori. Todėl augintiniai tampa dar vienu mylimu žmogumi, ir kai jie turi mus palikti, susidaro liūdna situacija, panaši į šeimos nario netektį. Kad ši situacija netaptų tokia skausminga, turime pasiruošti atsisveikinimo su mūsų mažuoju draugu.
Kaip galime pasiruošti savo augintinio atsisveikinimui?
Pasiruošimas nereiškia kiekvieną sekundę bijoti, kad mūsų augintinis bet kuriuo metu išnyks nuo žemės paviršiaus, tai tiesiog reiškia, kad tam tikri gyvūnai (ypač šunys ir katės) gyvena mažiau nei žmonės ir kad mes turėtume džiaugtis tuo laiku maks.
Augintinio praradimas visada turi būti laikomas natūraliu dalyku ir gyvenimo ciklo dalimi. Kažkas esminio šio pasiruošimo srityje yra atsisakyti kaltės jausmo, kuris paprastai atsiranda paskutinėmis augintinio gyvenimo akimirkomis, manydamas, kad jai nebuvo padaryta pakankamai arba kad jai nebuvo skiriamas deramas dėmesys. Šios mintys tik didina liūdesį ir taip pat yra visiškai klaidingos.
Kokie požymiai rodo mano augintinio mirties artumą?
Kaip ir bet kurios ligos atveju, mūsų gyvūnuose yra požymių, rodančių, kad jų mirtis artėja. Jų atpažinimas yra būdas pasiruošti atsisveikinti su mūsų mažuoju draugu.
Paprastai kuo vyresni augintiniai, tuo mažiau jie turi apetitą. Be to, sumažėja jų aktyvumas, padažnėja alsavimas ir neretai atsiranda tam tikros rūšies šlubavimas. Pilki plaukai (pilki plaukai) taip pat gali atrodyti specialiai sutelkti veido srityje. Dantenos praranda savo jaunystės rožinę spalvą.
O kas, jei šeimoje yra mažų vaikų?
Tokios situacijos ypač paliečia vaikus, todėl šiuo metu į jas reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Labiausiai tikėtina, kad jūsų augintinio netektis bus pirmoji skaudi patirtis patartina su jais atvirai pasikalbėti ir priversti juos matyti, kad visi esame liūdni ir pasiilgsime gyvūno.
Visų pirma, jūs turite priversti jį pamatyti, kad šie jausmai yra visiškai normalūs. Be to, jokiu būdu nerekomenduojama slėpti mirties po pasakojimų, kad jis išvyko atostogauti, į ūkį ar pabėgo, nes tai tik suteiks vaikui vilties, kad jo gyvūnas gali grįžti ir jam nepadės įveikti praradimą.
Ar patartina gyvūnų eutanazija?
Naminių gyvūnų mirties priežastys dažniausiai yra nelaimingi atsitikimai, ligos ir senatvė. Pirmuoju atveju nieko negalima padaryti, tačiau kitais atvejais gali būti svarstomas eutanazijos variantas. Tai sprendimas, kurį reikia priimti padedant veterinarijos gydytojui. o kai gyvūnas jau labai serga, nevalgykite, nemiegokite, sunkiai judėkite ir labai stipriai skauda. Procesas praktikuojamas prižiūrint veterinarijos gydytojui, kuris garantuoja, kad procesas mūsų augintiniui yra visiškai neskausmingas. Prieš užmigdant jį amžinai, labai rekomenduojama, kad savininkas liktų su savo augintiniu, kad jį nuramintų ir būtų ramus bei linksmas, nes ištikimas kompanionas puikiai suvokia savo šeimininko emocijas.
Kaip išgyventi pirmąsias kelias dienas be augintinio?
Pasak psichologų, sielvartas, kilęs dėl augintinio netekties, atitinka tas pačias gaires, kaip ir sielvartas, sukeliantis mylimo žmogaus mirtį. Pirmasis etapas yra sunaikinimas. Šeimininkas netiki, kad jo mylimas gyvūnas nebėra šalia, ir kaltės jausmas gali užpulti jį dėl netinkamo elgesio.
Tačiau laikas viską gydo ir po truputį prisiminimai apie gerus laikus nugalės mirties atmintį. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir skirtingai išgyvena šį procesą. Tačiau,nepatartina iš karto po to įsigyti kito gyvūno, nes galėsite palyginti tik su ankstesne.
