Šikšnosparniai, arba chiroptera, yra vienintelė placentos žinduolių grupė, turinti sparnus. Šiuo metu žinoma daugiau nei 1100 šikšnosparnių rūšių. Šie nepaprasti gyvūnai sudaro didžiausias gamtoje žinomas žinduolių kolonijas. Yra žinoma, kad šikšnosparniai, be atsparumo kai kurioms pagrindinėms virusinėms infekcijoms, neserga su amžiumi susijusiomis ligomis ar vėžiu.
Be to, palyginti su panašaus dydžio gyvūnu, pavyzdžiui, žiurkėmis, kurios gyvena tik dvejus ar trejus metus, kai kurios šikšnosparnių rūšys gyvena nuo 20 iki 40 metų. Kokia tokios stiprybės paslaptis?
Su šikšnosparniais susijusios zoonozės
Gyvūnai gali perduoti žmonėms ligas, kurios vadinamos zoonozinėmis ligomis. Šia prasme šikšnosparniai visame pasaulyje turi didesnę dalį virusų nei kitos žinduolių grupės.
Dažnai atrodo, kad šie virusai nekenkia juos nešiojantiems šikšnosparniams, o tai rodo ilgą koevoliucijos istoriją. Pažymėtina, kad ligos perduodamos nuo šikšnosparnių žmonėms:
- Tiesiogiai, per kontaktą su užkrėstais šikšnosparniais arba
- Netiesiogiai per tarpinius šeimininkus, pvz., naminius ar laukinius gyvūnus, kurie buvo užkrėsti šikšnosparnių krauju, seilėmis, šlapimu ar išmatomis.
Nepaprasta šikšnosparnių biologija, suteikianti jiems natūralių pranašumų
Padidėjusi medžiagų apykaita
Labai įdomu žinoti, kad lyginant skraidančių šikšnosparnių ir bėgiojančių graužikų medžiagų apykaitos greitį, pirmieji dvigubai viršija pastarųjų pasiektus rodiklius. Apskritai, intensyvus fizinis aktyvumas ir greitas medžiagų apykaitos greitis gali sukelti tolesnį audinių pažeidimą. Taip yra dėl reaktyvių molekulių, daugiausia laisvųjų radikalų, kaupimosi.
Tačiau, kad galėtų skristi, šikšnosparniai, atrodo, sukūrė fiziologinius mechanizmus, leidžiančius apsivalyti ir apsisaugoti nuo šių destruktyvių molekulių. Taigi, šį žinduolį tyrinėjantys ekspertai teigia, kad kasdienis skrydis, panašiai kaip karščiavimas, didinant medžiagų apykaitą ir kūno temperatūrą, suteikia selektyvinės jėgos sambūviui su viruso sukėlėjais.
Šikšnosparnių imuninės sistemos adaptacijos
Faktas, kad šikšnosparniai paprastai nepasiduoda virusinėms ligoms, rodo imuninės sistemos prisitaikymą.
Šiuo metu kai kurie šikšnosparniai, įskaitant tuos, kurie turi virusus, sukeliančius žmonių infekcijas, turi imuninę sistemą, kuri ypač gerai stiprina antivirusinę apsaugą.
Todėl šikšnosparnių virusinė infekcija sukelia greitą atsaką, kuris išvalo virusą iš ląstelių. Šis žiaurus atsakas turi du padarinius: viena vertus, jis gali apsaugoti šikšnosparnį nuo užsikrėtimo dideliu virusų kiekiu ir neleisti jam susirgti šia liga. Kita vertus, tai taip pat skatina šiuos virusus, kai jie užkrečia naują asmenį, greičiau daugintis, kol bus galima sustiprinti apsaugą.
Dėl šių savybių šikšnosparniai yra unikalus rezervuaras, todėl jų potencialūs nauji šeimininkai padidina virulentiškumą.
Ar įmanoma užkirsti kelią zoonozių atsiradimui?
Tokių zoonozinių ligų protrūkių pastaraisiais dešimtmečiais padaugėjo dažnai dėl krūmų mėsos vartojimo.Kitas svarbus veiksnys yra žmogaus invazija į natūralias buveines, dėl kurių naikinami miškai ir intensyvėja žemės ūkis. Laimei, išaugo ir mūsų galimybės nustatyti tokių ligų priežastis.
Taigi, virusinis užkrėtimas įvyksta, kai žmonės ir naminiai gyvūnai tiesiogiai liečiasi su laukiniais gyvūnais ir jų patogenais. Tokios situacijos reikia vengti. Visuomenės švietimas, visapusiška priežiūra ir apgalvotos intervencijos gali padėti apsaugoti visuomenės sveikatą. Įrodyta, kad gyvais paukščiais prekiaujančių turgų uždarymas sumažina paukščių gripo virusų aktyvumą. Dėl šios priežasties ta pati priemonė taip pat galėtų sumažinti kitų žinduolių virusų plitimą.
Baigiamoji pastaba
Nepamirškime, kad šikšnosparniai nėra tik galimas virusų š altinis. Jie vaidina labai svarbų vaidmenį Žemės ekosistemoje. Jie valgo tonas vabzdžių ir apdulkina augalus bei išsklaido sėklas šimtams augalų rūšių.
Labai svarbu nepamiršti to, kad karšti pareiškimai prieš šikšnosparnius, kaip įvairių zoonozių k altininkus, paskatino išnaikinti ir naikinti ištisas kolonijas. Tokie veiksmai kenkia išsaugojimo pastangoms.
Todėl tikslios informacijos apie SARS, Artimųjų Rytų kvėpavimo sindromą, Ebolą ir kitas naujas ligas, tokias kaip COVID-19, tvarkymas yra labai svarbus siekiant kontroliuoti protrūkius ir užkirsti kelią nereikalingoms laukinės gamtos žūtims.
Be jokios abejonės, svarbiausia atsižvelgti į tai, kad nors šikšnosparniai yra virusų, pažeidžiančių žmones, š altinis, jie taip pat galėtų būti galimų gydymo būdų š altinis, jei visapusiškai ištirtume jų imuninę sistemą.
