Nors tiesa, kad mes girdėjome šį žodį pradinių ir vidurinių klasių klasėse, nebent pasirinkome mokslo karjerą, mažai tikėtina, kad turėsime naują ir aiškų ekosistemos apibrėžimą. Norėdami jums padėti, be kitų aspektų, mes apžvelgsime, apie ką kalbama.
Kas yra ekosistema?
Žodis „ekosistema“ reiškia a gyvų būtybių, kurios yra susijusios viena su kita ir sukelia įvairius procesus, rinkinys.
Priklausomai nuo aplinkos, kurioje jie gyvena ir gyvena, jų vystymasis bus vienaip ar kitaip. Taigi paprasčiau galima būtų pasakyti, kad ekosistema yra organizmų, turinčių tą pačią buveinę, rinkinys.
Dabar, kas sudaro ekosistemą? Gyvieji arba biotiniai komponentai ir negyvi arba abiotiniai komponentai. Kai kurie gyvų komponentų pavyzdžiai: dumbliai, bakterijos, augalai, grybai, vabzdžiai ir kiti gyvūnai. Negyvi komponentai yra: šviesa, šešėlis, temperatūra, vanduo, drėgmė.
Ekosistemų tipai
Gali būti dviejų tipų ekosistemos: sausumos ir vandens. Nepaisant to, kad mūsų planetą tris ketvirtadalius dengia vanduo, o tai reiškia, kad vandens ekosistemų yra daug daugiau, dėl akivaizdžių priežasčių žinomiausios yra antžeminės.
Vandens ekosistemos
- Bentinis vandens telkinys. Jie yra vandens ekosistemų apačioje ir jose galėtume pabrėžti dumblius.
- Vandeninis nektoninis. Tie gyvūnai, kurie patys juda per vandenį.
- Plaktoninis vanduo. Jį sudaro organizmai, plaukiojantys vandenyje ir bet kuriuo momentu gali būti tempiami, tačiau neturi galimybės judėti patys.
- Neustoninis vanduo. Tie, kurie plūduriuoja paviršiuje.
Sausumos ekosistemos
- Dykumos
- Patalynė.
- Miškai
- Maurai ir tundros.
Ekosistemos charakteristikos
Keitimasis tarp skirtingų gyvų būtybių tampa tuo, kas būdinga ekosistemai. Pavyzdžiui, augalai sugeria saulės energiją ir kondensuoja organines medžiagas tiek savo, tiek kitų gyvūnų labui, kurie savo ruožtu gali maitintis vienas kitu.
Kai gyvūnai miršta, į sceną patenka suyrantys biotiniai komponentai (geriau žinomi kaip bakterijos ir grybeliai) negyvas liekanas paversti maistinėmis medžiagomis, kurias naudoja augalai. Tokiu būdu prasideda naujas gyvenimo ciklas.
Gamta naudojasi viskuo, taigi ir ciklų sėkme bei jų siūlomu tęstinumu.
Ekosistemos problemos
Žmonių veiksmais ekosistemos vis blogėja. Ne tik dėl pavojaus, kurį jis kelia įvairioms rūšims, bet ir florai bei dirvožemiui.
Sunaikinus gyvų būtybių buveines, pasikeičia jų gyvenimo ciklai, todėl gamtoje atsiranda disbalansas. Todėl būtina, kad daugelis rūšių būtų visiškai išnykusios, o daugeliui kitų gresia pavojus.
Mes neturime pamiršti, kad mes visi, gyvenantys planetoje, nepriklausomai nuo to, ar esame žmonės, ar gyvūnai, esame būtini gyvenimui.
Gaisrai, medienos ruoša, medžioklė ir žvejyba niokoja daugelį ekosistemų, kurios netrukus nustos egzistuoti. Jau nekalbant apie žalą, padarytą dėl klimato kaitos, dėl kurios mes taip pat kalti, arba dirvožemio ir vandens užteršimo.
Nenuostabu, kad yra vis daugiau dekretų ir įstatymų ekosistemų išsaugojimasir kad tiems, kurie jų nepaiso, taikomos sankcijos, net ir įkalinant.
Turime žinoti, kad atakuojančios ekosistemos puola mus pačius, keldamos pavojų savo rūšies išlikimui.
Išsiaiškinus ekosistemos koncepciją, su aplinka galime gyventi sąmoningesnį ir draugiškesnį gyvenimo būdą. Kaip žinia, žinios niekada neužima per daug vietos.