Priimdami šunį daugeliui žmonių kyla abejonių dėl vietos, reikalingos dideliam šuniui. Nors tai labai svarbus atsakingos nuosavybės klausimas, sklando daugybė mitų apie šuns dydžio ir vietos poreikio ryšį.
Logiškai mąstant, pavyzdžiui, mažame bute turėti senbernarų šunį nėra nei patogu, nei tvaru. Tačiau netiesa ir tai, kad yra tiesinis arba tiesiogiai proporcingas ryšys tarp šuns dydžio ir erdvės, kurios jam reikia laimingam gyvenimui.
Toliau pabandysime išsklaidyti šį mitą apie erdvę, kurios reikia dideliam šuniui.
Erdvės poreikis priklauso ne tik nuo dydžio
Apskritai esame linkę galvoti apie šuns erdvės poreikį, atsižvelgdami į jo dydį. Tai yra, kuo didesnis šuo, tuo didesnės erdvės mums reikia jį auginti.
Žinoma, logika ir atsakomybės jausmas visada turėtų vadovautis renkantis idealų šunį mūsų namams ir gyvenimo būdui. Turint didelį šunį, pavyzdžiui, niūfaundlendą ar senbernarą, jiems reikia erdvės vystytis ir laisvai judėti.
Jei gyvename mažame bute, geriausia būtų rinktis mažo ar vidutinio dydžio šunį. Kita vertus, jei gyvename gero dydžio name ar bute, galime pagalvoti apie didelį šunį.
Tačiau erdvė, kurios reikia kiekvienam šuniui laimingam ir sveikam gyvenimui, apima ne tik dydį, bet ir kitus kintamuosius.Pavyzdžiui, fizinių pratimų poreikis, asmenybė ir įpročiai atlieka pagrindinį vaidmenį nustatant, kiek vietos reikia gyvūnui.
Borderkolis: kai dydis ir erdvė nesutampa
Tikriausiai Borderkolis yra geriausias pavyzdys, kaip dydis ir erdvė ne visada yra proporcingi. Dėl šios priežasties mes imame tai kaip pavyzdį, kad paaiškintume, kaip kiekvieno šuns asmenybė ir poreikiai yra dar svarbesni už jo dydį.
Nepaisant vidutinio ir plono šuns, Borderkolis yra hiperaktyvus ir turi labai stiprų ganymo instinktą. Nors dėl savo vidutinio dydžio galėtų gyventi bute, tačiau šioje vietoje jam būtų sunku rasti optimalias sąlygas plėtrai.
Hiperaktyvaus šuns globėjui beveik neįmanoma patenkinti savo fizinio krūvio poreikio gyvenant bute. Pavyzdžiui, kad Borderkolis išeikvotų visą savo energiją, reikėtų kasdien tris ar keturis pasivaikščiojimus po beveik valandą.
Dėl viso to didesnėse erdvėse rekomenduojama turėti vidutinius arba didelius šunis, turinčius daug energijos. Pavyzdžiui, Borderkolis mėgsta gyventi gero dydžio name su atviromis erdvėmis, tokiomis kaip sodas ar terasa.
Svarbiausia žinoti kiekvieno šuns poreikius
Kiekvienas šuo turi asmenybę, kuri iš dalies yra susijusi su jo kilme ir genetiniu paveldu. Tačiau auklėtojų suteiktas išsilavinimas ir aplinka lemia kiekvieno šuns elgesį.
Todėl kai kurie šunys iš prigimties yra aktyvesni, drąsesni ir išraiškingesni, o kiti nori būti santūresni, savarankiškesni ar ramesni. Logiška, kad energingiausiems šunims reikės pakankamai erdvės laisvai išreikšti save ir eikvoti savo energiją.
Hiperaktyvus šuo, kuris gyvena patalpoje arba sėdi, gali turėti elgesio problemų. Todėl, jei norime turėti aktyvų geriausią draugą bute, geriau rinkitės mažus šunis, tokius kaip jorkšyras, pudelis ar kokerspanielis.
Geraširdžiai šeimos šunys, tokie kaip labradorai ir auksaspalviai retriveriai, taip pat paprastai puikiai laikosi erdviuose butuose, jei tik jų globėjai įsipareigoja kasdien vaikščioti ir tinkamai stimuliuoti protinę veiklą.
Reikia atsižvelgti į tai, kad jų globėjų draugija yra esminis aspektas, norint išlaikyti subalansuotą šių gyvūnų elgesį.
Apibendrinant: kai nusprendžiame turėti didelį šunį, turime atsižvelgti ne tik į jo dydį, bet ir į asmenybę bei poreikius.
Ne visada didelis šuo turi gyventi dvare, kad būtų laimingas. Su globėjų meile ir atsidavimu šie įspūdingi gyvūnai gali džiaugtis sveiku ir laimingu gyvenimu gero dydžio name ar bute.