Betta žuvis (Betta splendens) yra organizmas, kurio pelekai ir ryškios spalvos yra labai paklausūs akvariumuose. Be to, šias žuvis lengva laikyti namų rezervuaruose, todėl jos labai rekomenduojamos pradedantiesiems akvariumų mėgėjams. Tačiau ne viskas yra tobula: betta žuvys dažnai būna agresyvios, o tai yra probleminis rūšies bruožas.
Nors tai gali neatrodyti, elgesys yra prisitaikanti organizmų savybė, todėl šios rūšies priešiškumas yra priežastis. Skaitykite toliau, kad sužinotumėte, kodėl betta žuvys yra agresyvios.
Kokia betta žuvis yra gamtoje?
Betta kūno ilgis siekia maždaug 6 centimetrus ir jie turi gana didelius uodegos, analinius ir dubens pelekus. Natūrali šių žuvų spalva rodo žaliai rudą susiliejimą su ryškiomis dėmėmis ir dryželiais. Lytinis dimorfizmas taip pat yra akivaizdus: patinai yra ryškesni, o patelės – didesnio dydžio.
Mokslinis šios rūšies pavadinimas yra Betta splendens ir yra Osphronemidae šeimos narys, galintis gyventi vandenyse, kuriuose mažai deguonies. Kad tai pasiektų, jis sukūrė specialų organą, žinomą kaip labirintas, kuris leidžia paimti oro deguonį. Kai vanduo prastos kokybės, bettas kvėpuoja į paviršių ir kvėpuoja.
Dėl to bettas gali atsispirti skurdžiuose vandens telkiniuose, kuriuose gausu augmenijos ir organinių medžiagų.
Kokia nauda būti agresyviam?
Agresyvus elgesys vaidina svarbų vaidmenį gamtoje, nes jis ne tik rūpinasi asmens vientisumu. Šis mechanizmas taip pat leidžia susirasti partnerį, išlaikyti socialinį statusą ar apginti palikuonis nuo visų pavojų. Kitaip žiūrint, priešiškumas yra organizmo gebėjimas, demonstruojantis savo gebėjimą būti sėkmingam savo aplinkoje.
Natūralios atrankos akimis, gyvūnas yra sėkmingas, kai sugeba išgyventi ir išnaudoti visus savo aplinkoje esančius išteklius. Kitaip tariant, svarbu ne tik gebėjimas išlikti gyvam, bet ir galimybė gauti maisto, susirasti partnerį ir apsaugoti atžalą.
Agresyvumo dėka atrenkami tinkamiausi organizmai, kurie turi didžiausią naudą patenkinti savo poreikius. Be to, tai taip pat reiškia, kad „geriausi genai“ yra tie, kurie perduodami kitoms kartoms, o tai skatina apskritai rūšies evoliucijos procesą.
Agresyvus betta žuvų elgesys
Ši rūšis paprastai yra sociali, kai gyvena su kitomis žuvimis akvariume ir tik agresyviai elgiasi su savo giminėmis. Ši situacija akivaizdi, kai susitinka du tos pačios lyties egzemplioriai, tačiau vyrų elgesys yra ryškesnis nei patelių.
Kai vienas vyriškos lyties betta susitinka kitą, abu pradeda savotišką ritualą, kurio metu bando grasinti savo konkurentui. Visų pirma, egzemplioriai rodo savo pelekų ilgį, išplečiant juos visu spindesiu kaip pranašumo ženklą. Jie tai daro norėdami parodyti, kas yra didžiausias, ir išgąsdinti varžovą.
Jei tai nepadeda ir abu išlaiko ketinimą kovoti, jie ir toliau demonstruoja savo žiaunas, padidindami savo grėsmingą išvaizdą. Kai nė vienas iš jų nepasiduoda, patinai pradeda kovoti vienas su kitu, siekdami nužudyti savo priešininką (blogiausiu atveju).Galų gale asmuo, kuris atsitraukia arba miršta proceso metu, pralaimi kovą.
Kodėl betta žuvys yra agresyvios?
Beta žuvys yra agresyvios, nes ginčija socialinį statusą savo natūralioje aplinkoje, todėl gali kaupti maistą ir turėti prieigą prie patelių. Nors tai skamba keistai, tai labai svarbu rūšiai, nes be šių išteklių egzemplioriai negalėtų daugintis ir paliktų palikuonių.
Šios žuvys turi galimybę atsiminti eiles ir plika akimi pastebėti dominuojančias žuvis. Šis atpažinimo mechanizmas padeda jiems išvengti, kad konfliktai baigtųsi muštynėmis. Fizinė kova tarp egzempliorių atneša daugiau nuostolių nei laimėjimo, nes traumos gali būti rimtos abiems.
Tiesą sakant, vien tik ištiesus pelekus sunaudojama labai daug energijos, todėl kovos patinams kainuoja dar brangiau. Dėl šios priežasties betta žuvys paprastai šiek tiek išsigąsta, kad bet kokia kaina išvengtų kovos.
Akvariume atstumas mažas, todėl net jei žuvys bando to išvengti, konfliktas beveik neabejotinai baigsis mirtimi.
Kaip matote, agresyvus elgesys yra savybė, naudinga rūšies prisitaikymui. Nors gali neatrodyti, gyvūnų elgesys yra dar vienas evoliucijos įrankis (ir ne tik beprasmis atsitiktinis požiūris). Ši mintis sutampa su tuo, ką 1973 m. pasakė genetikas Dobžanskis: „biologijoje nieko nėra prasmės, išskyrus evoliucijos šviesą“.