Plėšrieji paukščiai pasižymi neįtikėtinu sugebėjimu sumedžioti grobį. Tačiau tai sukelia konfliktą su sodininkais, paukščių augintojais ir triušių augintojais, nes jų auginami gyvūnai yra lengvas šių plėšrūnų grobis. Todėl nukentėję žmonės nusprendė naudoti nuodus, kad nužudytų paukščius ir išvengtų ekonominių nuostolių.
Didžiulė nuodingų jaukų problema yra ta, kad jie naikina visus juos valgančius organizmus. Todėl pavojų kelia ne tik augintojams įtakos turintys paukščiai, bet ir visa šalia esanti fauna. Grupė gyvūnų, vadinamų nuodų sargybiniais, rizikuoja savo gyvybėmis, kad sustabdytų šią pavojingą praktiką.Sužinokite daugiau apie juos šioje erdvėje.
Žalingi masalai
Kai kurie gamintojai paukščiams naikinti naudoja insekticidais impregnuotas mėsos likučius. Taip jie skatina gyvūnus valgyti šiuos lengvus „prizus“ ir sugeba juos nunuodyti. Nors tai gali atrodyti greitas procesas, apsvaigę egzemplioriai patiria skausmingą mirtį, kurią lydi traukuliai, pasunkėjęs kvėpavimas ir spazmai.
Visa tai nutinka praėjus kelioms minutėms po to, kai paukštis suvalgo masalą. Tačiau jo greitis ir efektyvumas priklauso nuo naudojamų nuodų rūšies. Pavyzdžiui, Ispanijoje plačiausiai naudojamas insekticidas plėšriiesiems paukščiams naikinti yra aldikarbas, kuris paukštį nužudo vos per 15 minučių.
Apsinuodijimo poveikis
Nuodų masalai bando pašalinti rūšis, kurios yra „kenksmingos“ žmonėms ir jų žemės ūkio verslui.Tačiau daugeliu atvejų jie paveikia kitus gyvūnus, kurie neturi nieko bendra su problema. Kai kurios organizacijos, kurioms labiausiai nukentėjo ši amorali praktika, yra šios:
- Plėšrieji paukščiai: tarp labiausiai paplitusių yra juodasis grifas, grifas, Egipto grifas ir raudonasis aitvaras. Jie atstovauja labiausiai paveiktai grupei (35 % atvejų).
- Naminiai gyvūnai: šunys atsitiktinai nurijo nuodų (21 % atvejų).
- Sausumos mėsėdžiai: tarp kitų yra aukų, tokių kaip Iberijos vilkas, rudasis lokys ir Iberijos lūšis (9 % atvejų).
Remiantis Pasaulio gamtos fondo ir Ispanijos ornitologų draugijos parengta ataskaita, 1992–2017 m. Ispanijoje iš viso mirė 21 260 apsinuodijusių gyvūnų. Tačiau tai yra keletas atvejų, kai buvo rasta įvykio įrodymų (beveik 10 arba 15 % visų atvejų).Dėl šios priežasties manoma, kad problema gali būti daug rimtesnė.
Šis netikslumas atsirado dėl to, kad neįmanoma išgydyti visų nuo apsinuodijimo žuvusių paukščių. Be to, jei kūnus suėda kiti gyvūnai, problema paaštrėja, nes jų mėsoje vis dar yra toksiškų junginių. Vadinasi, kaupiasi šalutiniai poveikiai, kurie tik dar labiau kenkia gamtai.
Neteisėtos praktikos beveik neįmanoma aptikti
Devintojo dešimtmečio pradžioje laukinių gyvūnų nuodijimas buvo legalus. Tačiau ši praktika pradėjo per daug išpopuliarėti, todėl daugelis rūšių buvo priartintos prie išnykimo ribos. Dėl šios priežasties 1989 m. keli reglamentai uždraudė naudoti šias medžiagas, bent jau Ispanijoje.
Įstatymai numato kalėjimą ir baudas už užnuodyto jauko naudojimą plėšriųjų paukščių kontrolei. Nepaisant to, daugelio atvejų nepavyksta aptikti, nes nerandama įrodymų (apsinuodijusių gyvūnų kūnų).Vadinasi, nusik altimas lieka nenubaustas (ir išlieka populiarus ir šiandien).
GPS naudojimas paukščiams
Su GPS technologija galima sekti paukščius ir stebėti jų elgesį. Ši nauja sekimo technika vadinama nuotoline telemetrija ir išgarsėjo dėl savo naudingumo dar geriau suvokiant gyvūnų ekologiją. Be to, šios strategijos gali būti naudingos kovojant su plėšrūnų apsinuodijimu.
2010 m. kovo mėn., sekant GPS pažymėtą Egipto grifą, buvo aptikta, kad jis buvo apnuodytas netoli Siruelos (Ispanija) rotušės. Laimei, jo kūną pavyko atgauti dėl technologijos, kuri leido tiksliau nustatyti bandinio vietą. Be to, pradėtos ieškoti galimo paukščio žūties k altininko.
Teisingumas nepasiekė iki 2013 m. birželio mėn., kai buvo pradėtas teismo procesas, dėl kurio atsakingas ūkininkas turėjo sumokėti 30 000 eurų baudą ir 3 metų atėmimą iš gamybos.Šis faktas išryškino GPS technologijos naudojimo paukščiams naudingumą, nes tokiu būdu galima atsekti už apsinuodijimą atsakingą asmenį ir jį nubausti. Lyg to būtų negana, tai taip pat leidžia susigrąžinti kūną, kuris yra įrodymas teisme.
Nuodų sargybiniai, kurie rizikuoja savo gyvybėmis
2021 m. liepos mėn. Pasaulio gamtos fondas (arba WWF – jo santrumpa anglų kalba) pradėjo savo programą „Nuodų apsaugos priemonės“. Šiam projektui vadovauja 6 GPS aprūpinti paukščiai, kurie siekia kovoti su apsinuodijimo grėsme Ispanijos teritorijoje. Jų dėka bus galima surinkti įkalčius ir nustatyti k altuosius dėl šio nusik altimo.
Šie paukščiai rizikuoja savo gyvybėmis siekdami teisingumo savo kompanionams, nes tik jiems apsinuodijus galima pradėti ieškoti nusik altėlių. Tačiau tokiu būdu galima užtikrinti, kad atvejai neliks nenubausti. Tai reiškia, kad nuodų sargybiniai turės mirti, kad kovotų su tokia neteisėta praktika.
Taikydami šią praktiką nenorite, kad sargybiniai mirtų. Tikimasi, kad apsinuodijimą bus galima užfiksuoti, jei jis įvyktų natūraliai.
6 šios sargybos komandos nariai išvardyti žemiau:
- Escobalon (vadovas): juodojo grifo (Aegypius monachus) patinas, skrendantis virš Madrido. Jo sūnus Iruelo buvo nuodų auka.
- Jara (irzlus): raudonojo aitvaro (Milvus milvus) patelė, skrendanti per Kastilijos-La Mančos dangų.
- Montejo (juokingoji): Egipto grifas (Neophron percnopterus) patinas, skrendantis virš centrinės Ispanijos plynaukštės.
- Yelmo (samdinys): raudonojo aitvaro (Milvus milvus) patinas, skrendantis virš centrinio Iberijos pusiasalio regiono.
- Timonas (nesuprastas): juodojo grifo (Aegypius monachus) patinas, besidriekiantis pietiniame Ispanijos regione.
- Salvia (vienytoja): raudonojo aitvaro (Milvus milvus) patelė, atsakinga už Ekstremaduros, Andalūzijos ir Portugalijos regiono apsaugą.
Technologijos naudingumas tausojant
GPS dėka paukščiai tapo sargybiniais, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, kad apsaugotų savo draugus nuo nuodų. Tokiu būdu nusik altimas apnuodyti gyvūnus nebeliks nepastebėtas, o tai padės išgelbėti kelias nykstančias rūšis. Nors tai gali neatrodyti, technologijos gali būti galingas sąjungininkas, užtikrinantis gyvūnų apsaugą.