Šių mažų egzotiškų žinduolių kaip naminių gyvūnėlių laikymas namuose tampa vis dažnesnis. Šiame straipsnyje pateikiame trumpą vadovą apie tai, kokios yra pagrindinės naminio ežio priežiūros priemonės.
Pagrindinės naminio ežio savybės
Visų pirma, naminiai ežiai gali būti iki 35 centimetrų ūgio, o suaugusio patino svoris – iki 600 gramų, o patelės – iki 800 gramų.
Jie pasiekia lytinę brandą maždaug per du gyvenimo mėnesius; o nėštumas trunka nuo 34 iki 37 dienų. Mažyliai nujunkomi nuo keturių iki šešių savaičių amžiaus. O gyvenimo trukmė nelaisvėje paprastai yra nuo 6 iki 10 metų.
Apgyvendinimas ir aplinkos gerinimas
Laukiniai ežiai yra pavieniai gyvūnai, išskyrus poravimosi sezoną. Todėl net ežiukas kaip augintinis mėgsta ramią ir ramią aplinką.
Joms apgyvendinti rekomenduojama naudoti konteinerius lygiomis sienelėmis, pakankamai aukštus, kad neišbėgtų, pavyzdžiui, akvariumus. Viduje galima įdėti kitus konteinerius, kad būtų įrengtos slėptuvės ar maudymosi vietos.
Optimiausia būsto temperatūra turi būti 24–30 ºC.
Kaip patalynės medžiagą rekomenduojama naudoti laikraštį arba granules. Atsižvelgiant į tai, minėtą medžiagą rekomenduojama dažnai atnaujinti, kad gyvūnas būtų kuo švaresnis ir sausesnis. Jei įmanoma, reikėtų vengti naudoti medžio drožles kaip patalynę, kad nesukeltumėte kvėpavimo sutrikimų.
Naminių ežių higiena
Prekyboje yra specifinių šampūnų šeškams, kurie veikia gana gerai. Išvalytas ežiukas turi likti šiltoje vietoje, kol visiškai išdžius.
Naminio ežio maistas
Ežiukai iš prigimties yra vabzdžiaėdžiai. Tokiu būdu, nelaisvėje esantiems racione turi būti daug b altymų ir mažai riebalų. Paprastai rinkoje esantys pašarai, skirti labiausiai paplitusiems naminiams gyvūnėliams, neturi tinkamos maistinės kokybės. Todėl patartina ieškoti kitų galimų alternatyvų, bet visada prieš tai pasikonsultavus su veterinarijos gydytoju.
Bet kuriuo atveju maistas bus tiekiamas vienu dienos daviniu. Tačiau geriamasis vanduo visada turi būti laisvai prieinamas.
Mūsų augintinis, apžiūrai
Prijaukinti asmenys paprastai yra paklusnūs ir gali būti valdomi plikomis rankomis. Tačiau tinkamiausia juos tvarkyti mūvint odines pirštines, ramioje aplinkoje ir švelnioje šviesoje.
Sunkumai
Ypač dažnai ežiukas susitraukia į save ir sudaro „spyglių rutulį“, kuris neleidžia pasiekti jo galvos. Triukas, kaip išspręsti šią situaciją, yra masažuoti apatinę nugaros dalį švelniais, bet tvirtais judesiais.
Kita gudrybė – uždėkite jį ant padėklo aukštyn ir švelniai užpilkite šiltu vandeniu. Jei nė vienas iš šių gudrybių nepadeda, reikėtų kviesti ekspertą.
Kitas sunkumas gali kilti dėl nežinojimo, kad europinis ežiukas žiemoja keturis ar penkis mėnesius per metus. Kartais šis neveiklumo laikotarpis painiojamas su ligos egzistavimu.
Klinikinė ir profilaktinė priežiūra
Iš pagrindinių naminio ežio priežiūros priemonių išsiskiria:
- Pamatuokite tiesiosios žarnos temperatūrą (pakanka 35ºC).
- Svorio kontrolė.
- Mūsų naminių ežių burnos higiena turėtų būti įprasta, kad būtų išvengta įprastų burnos problemų. Yra specialių dantų pastų, kurias galima tepti tiesiai ant dantų vatos tamponu arba dėti ant saldainio, kad ištirptų apnašos ir akmenys. Kita alternatyva yra jau paruošti saldainiai, kurie pašalina dantų nešvarumus, jei vartojami kasdien.
- Nagų kirpimas.
Dažniausios patologijos
Naminių ežių sveikatos problemos dažniausiai kyla būtent dėl jų laikymo nelaisvėje. Tai yra nutukimas dėl netinkamos mitybos arba plaučių uždegimas ir odos ligos dėl nepakankamos patalynės higienos. Tačiau yra ir kitų sveikatos problemų, pvz.:
- Virškinimo problemos, tokios kaip salmoneliozė ar žarnyno parazitai.
- Odos problemos, tokios kaip dermatitas ar erkės – pastarosios dažniau pasitaiko laukiniams ežiams, kurie liečiasi su kitais gyvūnais.
- Augliai, vis dažniau pasitaikantys vyresniems nei trejų metų naminiams ežiams.
- Neuronų ligos.