Kartais sunku žodžiais suskaičiuoti, kas vyksta viduje. Tačiau ne žmonės turi galimybę tyliai, nuoširdžiai ir autentiškai perteikti savo energiją ir jausmus savo elgesiu. Taip gimė terminas emocinės paramos gyvūnai.
Daugelis žmonių, suprasdami tai ir kuriems reikia terapinio poveikio kasdieniame gyvenime, pasikliovė įvairių rūšių gyvūnais, kad pagerintų savo psichologinę būklę. Tiesą sakant, vis daugiau terapeutų rekomenduoja, kad tam tikrų pacientų gyvenime būtų ne žmonių. Čia visa tai galėsite sužinoti išsamiai, tad nieko nepraleiskite.
Kas yra emocinės paramos gyvūnai?
Emocinės paramos gyvūnai yra tie, kurie pagal apibrėžimą teikia terapinę naudą savo žmonėms per meilę ir draugystę. Jų nereikėtų painioti su tarnybiniais gyvūnais, pvz., šunimis vedliais, nes jų misija nėra padėti žmogui kasdieniame gyvenime.
Todėl šiems gyvūnams nereikia specialaus mokymo ir jie neapsiriboja jokia rūšimi. Žiurkėnai, antys, triušiai ar viščiukai – tai keli pavyzdžiai, rodantys, kad bet kuris gyvūnas gali padėti sudėtingose situacijose.
Nors jie nereaguoja į konkrečius mokymus, laikomas reikalavimu, kad jie galėtų elgtis viešai. Grubiai tariant, tai reiškia, kad jie neturi prarasti kontrolės ir nekelti pavojaus sau ar kitiems.
Todėl dažnai rekomenduojami šunys ir katės, nes dėl jų ilgaamžiškumo prijaukinimo metu juos lengviau ugdyti žmonių aplinką.
Kam naudingi šie gyvūnai?
Nors bet kuris gyvūnas yra emocinės paramos š altinis savo globėjams, kai reikia teikti psichologinę pagalbą, ne visada rekomenduojama ją naudoti. Tiesą sakant, sutrikimai, kuriems esant emocinės paramos gyvūnų veiksmingumas buvo įrodytas, yra šie:
- Depresija: šie gyvūnai suteikia kompaniją pačiomis žemiausiomis akimirkomis, o jų priežiūra yra terapinis būdas atsikratyti apmaudų ir neigiamų minčių.
- Nerimas: žaidimai ir bendravimas su augintiniais sumažina bendrą nerimo lygį.
- Potrauminis stresas: negalėjimas gyventi, kamuojamas praeities traumų, sumažėja, kai dalijatės savo kasdieniu gyvenimu su gyvūnu.
- Socialinės fobijos: pagalbiniai gyvūnai padeda pacientams susidoroti su įvairiomis situacijomis, kurios sukelia baimę ir nerimą.
- Autizmo spektro sutrikimai: kai kurioms ligoms, tokioms kaip autizmas ar Aspergerio sindromas, taip pat naudinga emocinė parama gyvūnams, nes jie padeda geriau valdyti emocijas ir stresą, kylantį dėl sunkumų juos apdorojant.
Tačiau tam, kad gyvūnas teiktų žmogui terapinę pagalbą, tarp jų turi būti sukurtas unikalus ryšys, kuris priklauso nuo situacijos, žmogaus ir paties gyvūno charakterio. Be to, prieš priimant gyvūną gydymo tikslais, būtina psichologo ar psichiatro, išsamiai išnagrinėjusio atvejį, rekomendacija.
Bendra nauda pacientams
Nors yra sutrikimų, kai įrodytas ne žmonių buvimo veiksmingumas, tiesa ta, kad jų įtraukimas į kasdienį gyvenimą turi plačiai paplitusių ir naudingų padarinių. Kai kurie iš jų yra tokie:
- Patobulintas laiko valdymas: augintinio poreikiai verčia žmogų geriau tvarkyti savo laiką ir tęsti kasdienybę, atliekant globėjo vaidmenį.
- Padeda išeiti iš namų: sergant tokiais sutrikimais kaip didžioji depresija, pacientai linkę rečiau išeiti į lauką ir mažiau veikti. Su gyvūnu, kurį reikia vedžioti, kaip šunį, jis verčiasi išeiti, žengdamas pirmąjį žingsnį, kad įveiktų šią kliūtį.
- Jie mažina vienišumo jausmą: nebūtina šalia turėti žmonių, kad jaustųsi lydimi. Gyvūnai suteikia draugystės jausmą, teikia pirmenybę bendravimui ir sukelia teigiamas emocijas.
Ar yra emocinės paramos gyvūnų registras?
Profesionalus psichologas arba psichiatras gali sukurti dokumentą, kuriame gyvūnas akredituojamas kaip emocinė parama. Tačiau, ką tai reiškia teisiniu lygmeniu, priklausys nuo kiekvieno regiono, nes šiuo atžvilgiu reglamentai keičiasi.
Pavyzdžiui, JAV galite keliauti lėktuvu su emocinės paramos gyvūnu, jei jį lydi jo pažymėjimas ir jis nekelia pavojaus kitiems keleiviams.
Tačiau kitose vietose gali būti, kad net ir turint sertifikatą gyvūnas nebus įleistas į aptvarus ar transportą. Todėl, jei galvojate vežtis savo nežmogišką kompanioną į kitas vietas, o ne savo namus ar gatvę, iš anksto pasidomėkite reikalavimais.
Ar galiu išgydyti savo sutrikimą priimdamas gyvūną?
Atsakymas yra ne. Psichikos sutrikimai yra ribojančios ligos, kurioms reikalingas profesionalus įsikišimas, psichologinė terapija, o kartais ir farmakologinė pagalba. Gyvūnas yra tik dalis sveikimo ir neturi pakankamai jėgų visiškai išgyti.
Be to, ne visi yra tinkami rūpintis gyvūnu.Jokiu būdu negalima pamiršti, kad ne žmonės yra jautrios būtybės, kurioms reikalinga speciali priežiūra ir didelis atsakomybės jausmas. Jūsų nuostabus darbas kaip emocinė parama niekada neturėtų kainuoti jūsų gerovės ir laimės.
Todėl, jei manote, kad galbūt kenčiate nuo kokių nors sutrikimų, pirmiausia turėtumėte kreiptis į gydymą. Jei manote, kad gyvūnas gali padėti jums tai įveikti, pasakykite savo gydytojui ir jis nuspręs, ar tai gera idėja jūsų konkrečiam atvejui.
