Tikrai girdėjote, kad krokodilai minta akmenimis. Gali būti, kad jūs tuo tikite ar ne, nes a priori sunku tai suprasti. Kuo akmuo gali prisidėti prie dietos? Ar yra koks nors gyvūnas, galintis juos suvirškinti? Dėl šių abejonių plačiojoje visuomenėje kyla daug spekuliacijų. Vieni sako, kad tai tiesa, kiti – miesto legenda.
Todėl šioje erdvėje ketiname išsklaidyti jūsų abejones turėdami tvirtą pagrindą ir remdamiesi tų, kurie ėmėsi atsakymų, tyrimais. Nieko nepraleiskite, nes valgyti akmenis dar niekada nebuvo taip įdomu, kol vaizdas nebuvo nukreiptas į šiuos roplius.
Ką valgo krokodilai?
Krokodilai priklauso Crocodylia būriui, sudarytam iš 3 šeimų: aligatorių ir aligatorių (Alligatoridae), gharialų (Gavialidae) ir pačių krokodilų (Crocodylidae). Visi jie laikosi griežtai mėsėdžių dietos, pagrįstos grobiu, kurį medžioja vandenyje ir iš jo.
Šie grobio daiktai skiriasi priklausomai nuo krokodilo buveinės buvimo vietos ir jo dydžio. Pavyzdžiui, suaugęs Nilo krokodilas (Crocodylus niloticus) sugeba sumedžioti antilopes, o jauniklis maitinsis žuvimis aplink juos esančiame vandenyje.
Jų suvalgomo maisto kiekis priklauso ir nuo kito faktoriaus – aplinkos temperatūros. Pastebėta, kad šiltuoju metų laiku jie gali padidinti savo mitybą, o š altuoju – sumažinti. Manoma, kad tai atsiliepia riebalų kaupimuisi organizme kaip žiemos sezono rezervui.
Krokodilų virškinimas
Pasakyti, kad gyvūnas sugeba sumedžioti antilopę, skamba protingai, nes kas nematė krokodilų medžiojančių vaizdo įrašuose ar dokumentiniuose filmuose. Tačiau būtina užduoti sau klausimą, kaip jie tai suvirškina paskui? Šie ropliai savo grobį praryja visą, nes jų dantys netinka kramtyti. Jie yra kūgio formos, idealiai tinkantys grobiui gaudyti, kad nepabėgtų, bet negali jų sutraiškyti.
Tiesą sakant, norėdami nuplėšti mėsos gabalus ir juos nuryti, jie staigiai apsisuka. Tai šnekamojoje kalboje vadinama „mirties vingiu“.
Didelių mėsos gabalų virškinimas, kaip galite įsivaizduoti, yra lėtas ir sunkus. Daug kartų krokodilams reikia naudoti tam tikrus metodus, kad pagreitintų šį procesą. Iš tiesų, norėdami apdoroti didžiausius gabalus, jie kartais praryja akmenis. Kaip gali būti, kad akmenys skrandyje padeda virškinti? Skaitykite toliau.
Krokodilai valgo akmenis: litofagija
Litofagija – taip vadinamas šis akmenų valgymo elgesys ir, nors jums tai gali pasirodyti keista, tai gana įprasta praktika tarp stuburinių, kurie nesugeba kramtyti savo maisto. Tačiau, kalbant apie šiuos didelius roplius, svarstoma ir kita teorija – prie jų svorio pridedant balasto, kad būtų galima geriau nardyti. Pažiūrėkime juos išsamiai.
Gastrolitai virškinimui gerinti
Kai krokodilai minta akmenimis, jie vadinami gastrolitais. Paprastai jie yra maži, palyginti su bandinio dydžiu, suapvalinti ir daug. Tokio elgesio tikslas yra geriau virškinti didelius gabalėlius, kuriuos krokodilas praryja, nes jie padeda sutraiškyti ir sutraiškyti mėsą skrandyje.
Kad galėtumėte įsivaizduoti, tai mechanizmas, panašus į malūno ratus, kai akmuo susmulkina grūdus, eidamas per juos. Dėl gastrolitų mėsa, kaulai, kanopos ir kiti elementai, kurie sunkiai virškinami tik skrandžio sultimis, susmulkinami.
Krokodilai valgo akmenis, kad geriau nuskęstų
Yra dar vienas nepalankus krokodilų aspektas, gavus didelį grobį, virškinimas labai ilgas. Tiesą sakant, šie ropliai (kaip ir daugelis kitų) nevalgo kasdien, o visą savo energiją investuoja į kuo didesnio gyvūno sumedžiojimą. Tai būdas optimizuoti jų stipriąsias puses.
Matydami krokodilų, apsuptų mažų žuvelių, vaizdus, daugelis stebisi, kodėl jų nevalgo. Atsakymas paprastas, jie nėra verti kalorijų, kad juos gaudytų.
Todėl, kai tenka virškinti didelius mėsos gabalus, jiems saugiausia kuo daugiau laiko praleisti po vandeniu. Teorijos teigia, kad akmenų rijimas padeda jiems atlikti šią užduotį, nes jie sudaro 2% jų kūno svorio. Be to, norėdami kompensuoti šį svorį ir vėl pakilti į paviršių, krokodilai labiau išpučia plaučius, o tai padeda jiems 80% ilgiau išbūti panirę.
Kita vertus, ši teorija nėra visiškai priimta, nes daugelis mokslininkų teigia, kad papildomi 2 % svorio neturi didelio skirtumo, kai reikia likti panardinus. Išdrįstama, kad gastrolitai, užuot priauginę svorio, veikia stiprindami krokodilo svorio centrą, pagerindami pusiausvyrą plaukimo metu.
Tiesa ta, kad abi teorijos – virškinimo ir plaukimo – dar turi būti patvirtintos mokslinėmis priemonėmis. Yra tyrimų, kurie palaiko kiekvieną atskirai, o kiti rodo, kad jie negalioja. Tad nelieka nieko kito, kaip laukti atsakymų. Laimei, šie gyvūnai nustebina kiekvieną naują apie juos sužinotą informaciją.