Miškų atkūrimas ir miškų naikinimo sustabdymas yra labai svarbios klimato kaitos švelninimo strategijos. Miškai yra būtini gyvybei žemėje.
Svarbu pažymėti, kad kasmet prarandama 18,7 mln. akrų miško, o tai prilygsta 27 futbolo aikštėms per minutę. Miškų naikinimas būna įvairių formų, įskaitant gaisrus, beatodairišką medžių kirtimą žemės ūkiui ir ūkininkavimui bei patį aplinkos blogėjimą dėl klimato kaitos.
Kodėl miškai svarbūs?
Be jokios abejonės, gyvybė žemėje priklauso nuo miškų pragyvenimo.Jie aprūpina deguonimi, kuris palaiko gyvybę. Be to, jie yra daugybės gyvų būtybių buveinė ir raktas į biologinės įvairovės išsaugojimą. Be to, miškai tarpininkauja saugant baseinus, taigi ir aprūpinant gėlu vandeniu.
Pažymėtina, kad miškuose gyvena 80 % visos sausumos biologinės įvairovės. Taigi jie sudaro sudėtingas ekosistemas, kuriose augalai, gyvūnai, grybai ir bakterijos yra tarpusavyje susiję.
Iš ko susideda miško atkūrimas
Dauguma atsinaujinančių miškų vertės ir funkcionalumo priklauso nuo juose esančių augalų įvairovės. Ta pati, kuriai didelę įtaką daro abipusė sąveika tarp augalų ir gyvūnų, valgančių vaisius (vaisėdžių), nes jie išsklaido sėklas.
Paukščių pasklidusios sėklos gali turėti įtakos ankstyvųjų miškų greičiui ir įvairovei. Šie gyvūnai yra būtini norint paspartinti sumedėjusių augalų įsitvirtinimą ir didinti rūšių turtingumą bei įvairovę iškirstose vietose.
Gyvūnų vaidmuo atkuriant mišką
Dažniausiai gyvūnų rūšys miškuose vyrauja bestuburiams, ypač vabzdžiams. Nepaisant to, stuburiniai gyvūnai atlieka kai kuriuos pagrindinius ekologinius vaidmenis.
Apdulkinimas
Beveik visus augalus miškuose apdulkina vabzdžiai. Sąraše pirmauja bitės, o po jų – vabalai ir musės. Didžiausias įprastas žiedadulkių ir sėklų judėjimo atstumas paprastai yra 100–1000 metrų.
Sėklų išskleidimas
Daugumą sėklų taip pat išsklaido gyvūnai. Šią užduotį atlieka paukščiai, vaisiniai šikšnosparniai, primatai ir įvairūs kiti sausumos žinduoliai. Taigi, sėklas grobia beždžionės, voverės, paukščiai ir vabzdžiai, kol jas išsklaido. Po išsklaidymo dar vieną ratą daro graužikai, paukščiai ir skruzdėlės.
Dirvožemio sodrinimas
Po sudygimo dominuojantys gyvūnai yra vabzdžiai. Pūvantys lapai ir gyvūnų išmatos miškuose yra jų maisto substratas ir praturtina viršutinį dirvožemio sluoksnį.
Be to, negyvų gyvūnų liekanos po irimo gamina humusą, didindamos žemės derlingumą.
Didieji žinduoliai taip pat prisideda prie miškų atkūrimo
Nr.
Ekspertai rodo, kad stambių laukinių gyvūnų veikla prisideda prie augalų ir medžių sėklų išplitimo didžiuliuose plotuose.
Tyrimas rodo, kad kelios rūšys linkusios nuryti visas sėklas, o ne jas kramtyti.Be to, jie keliauja dideliais atstumais ir suvartoja jų pačių įvairiausių. Šį darbą atlieka primatai, tapyrai, elniai, civetai ir šernai.
Baigiamoji pastaba
Sėklų pasklidimo sutrikimai šiuo metu yra akivaizdžiausias gyvūnų praradimo miškuose poveikis. Sklaidos paslaugų atkūrimas gali būti vienas veiksmingiausių būdų pagerinti miškų atkūrimą po kirtimų ir padidinti atsparumą klimato kaitai.
Sėklas platinantys gyvūnai turi būti apsaugoti šviečiant vietos gyventojus apie jų ekologinę vertę, vykdant prieš medžioklę įstatymus ir steigiant saugomas teritorijas.