Kačių vikšras (Megalopyge opercularis) yra Megalopygidae šeimos drugys, taip pat žinomas kaip kačių vikšras, vilnonis arba jauniklis. Be būdingos formos lervos stadijoje, suaugęs kandis yra žinomas kaip flanelinis arba kačių kandis.
Šis vikšras dažnai aptinkamas savo gimtajame regione ir gali užkrėsti pavėsyje esančius medžius ir krūmus aplink namus, mokyklas ir parkus. Nuo medžio pavojingi bestuburiai nukrenta ant aukų ir sukelia daugybinius įkandimus. Jei norite sužinoti daugiau apie šią mirtiną, bet žavią kandį, skaitykite toliau.
Kaip atpažinti katės vikšrą?
Toliau pristatome šiam gyvūnui būdingų bruožų seriją:
- Kačių kandžių vikšrai yra ašaros formos, puošti ilgais šilkiniais plaukais. Taigi ši lerva gali sudaryti medvilnės kuokšto arba blizgaus persų katės kailio įspūdį.
- Jų įkandimai atsiranda ne dėl ilgų plaukų, o dėl mažų spygliukų, paslėptų šalia jų egzoskeleto.
- Jo spalva skiriasi nuo geltonai pilkos iki rausvai rudos arba atspalvių mišinio.
- Subrendusi lerva yra 2,5–3,5 centimetro ilgio, o užpakalinėje kūno pusėje yra septynios poros į čiulptuką panašių segtukų.
- Suaugusios kandys turi bukus sparnus, padengtus ilgais banguotais plaukais, o sparnų ilgis siekia 2,5–3 centimetrus. Sparnai oranžinės spalvos prie pagrindo, kreminės spalvos galiukuose, o kojos padengtos gležnais, ryškiaspalviais plaukeliais.
Kačių kandžių gyvenimo faktai
Mokslinis kačių drugio pavadinimas yra Megalopyge opercularis. Suaugusios kandys pasirodo vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje ir deda šimtus kiaušinėlių į tokius medžius kaip ąžuolai, hikoriai, guobos, uogos ir kiti šešėliai. Jo platinimas apima dalį Centrinės Amerikos ir Šiaurės Amerikos.
Pažymėtina, kad kiekvienais metais atsiranda viena ar dvi kartos, nors vikšrai dažniau būna rudenį. Žiemą katės vikšras lieka kokono pavidalu, nusėdęs ant augalo šeimininko kamieno ar šakų.
Katės vikšras yra gražus ir nuodingas
Svarbu pažymėti, kad vikšrai ir visi kačių kandžių gyvenimo etapai gali kelti pavojų žmonių sveikatai. Katės vikšras sukūrė išskirtines gynybos praktikas nuo plėšrūnų.
Taigi, jų strategijos apima gynybinę mimiką ir proteolitinių, neurotoksinių ir alergiją sukeliančių toksinų gamybą. Dėl šios priežasties, kai oda liečiasi su vikšro plaukeliais, jaučiamas stiprus ir geliantis skausmas, panašus į nudegimo pojūtį.
Paprastai, jei sąlytis vyksta rankoje, toksinai gali spinduliuoti skausmą į pažasties sritį. Be to, paciento įkandimo vietoje gali atsirasti eriteminių dėmių. Kiti simptomai yra galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, limfadenopatija, limfadenitas ir kartais šokas ar kvėpavimo sutrikimas.
Pati nuodai nėra pakankamai pavojingi, kad keltų pavojų paciento gyvybei. Atvirkščiai, tai yra organizmo reakcija (padidėjęs jautrumas) į toksiną, kuris dažniausiai sukelia daugiausiai neigiamų padarinių. Dėl šios priežasties pirmenybė teikiama medicininei priežiūrai, nes padidėjusio jautrumo reakcijos į vabzdžių įkandimus paprastai yra gana dažnos.
Pirmoji pagalba apsinuodijus kačių vikšru
Svarbu žinoti, kad apsinuodijus sąlyčio su katės vikšru visada reikia konsultacijos, hospitalizacijos ir net gydymo skubios pagalbos skyriuje. Pirmiausia ant įgėlimo vietos reikia uždėti ledo paketą ir pacientui duoti geriamųjų antihistamininių vaistų, kurie palengvins niežėjimą ir deginimo pojūtį.
Be to, rekomenduojama įkandimo vietą užklijuoti lipnia juosta ir atsargiai nuimti, siekiant pašalinti dirginančius stuburus. Norint sumažinti diskomfortą, taip pat galima tepti kepimo soda arba kalamino losjoną. Patyrus akių pažeidimus, būtina nedelsiant kreiptis į specialistą.
Sunkumas ir skausmas labai priklauso nuo įkandimo vietos. Tačiau jis laikomas skausmingesniu nei bitės įgėlimas. Be to, dėl toksino poveikio simptomai išplinta visame kūne, dar labiau padidindami diskomfortą.
Kandžių populiacijos kontrolė
Kačių kandžių vikšrus galima suvaldyti, kai jų padaugėja, purškiant aplinką pesticido likučiais. Toks yra permetrino, ciflutrino ar panašių purškalų, paženklintų dekoratyvinių augalų vikšrų kontrolei, atvejis.
Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, mokyklos žaidimų aikštelėje, geriausias sprendimas gali būti mokinių ir mokytojų švietimas apie tai, kas yra vikšrai ir kaip svarbu jų neliesti plikomis rankomis. Neabejotinai geriausia prevencija yra visiškas kontakto su bestuburiais vengimas.