Šunys jaučiasi ir kenčia panašiai kaip žmonės. Bloga patirtis praeityje arba netikėta ar stresinė situacija gali sukelti nerimo priepuolį. Kaip ir žmonėms, tai gali sukelti rimtų elgesio ir net sveikatos problemų.
Žinojimas, kaip išvengti, kad mūsų gyvūnui būtų sunku, ir atpažinti jo simptomus yra labai svarbu siekiant užtikrinti jo gerovę. Nerimo priepuoliai paliečia ne tik šunį, bet ir trukdo užmegzti gerus santykius su globėjais.Skaitykite toliau šią vietą ir sužinokite, kaip valdyti šuns nerimą.
Baimė, fobijos ir nerimas šunims
Baimė yra autonominės nervų sistemos atsakas – nervų sistemos dalis, kuri kontroliuoja nevalingus veiksmus, o ne somatinė nervų sistema. Nevalinga autonominės nervų sistemos reakcija gali sukelti vadinamąją kovos, bėk arba sustingimo reakciją. Fiziologinis atsakas į išpuolį ar neišvengiamą grėsmę.
Tokio tipo elgesys suaktyvinamas siekiant užtikrinti gyvūno išgyvenimą pavojingose situacijose. Susidūręs su baime, kūnas reaguoja į šį sindromą ir per trumpiausią įmanomą laiką paruošia tiriamąjį kovoti arba bėgti.
Kai baimė tampa nuolatinė arba ją sukelia tik tam tikras dirgiklis, galime pradėti kalbėti apie fobijas. Kartais fobija gali sukelti gyvūno atsaką tiesiog su juo susijusiomis vietomis ar objektais.
Nerimą sukelia būsimų pavojų numatymas išnežinomybės arba iš vaizduotės Jis sukelia fizines ir psichologines reakcijas, susijusias su baime. Šunims dažniausiai pasitaiko, kai jie ilgą laiką yra atskirti nuo šeimininko.
Šunų nerimo priežastys
Kiekvieno individo baimės ir fobijos yra labai subjektyvios, o tai apsunkina jų klasifikavimą. Kai kurios dažniausiai pasitaikančios priežastys gali būti išvardytos toliau:
- Liga ar skausmingas sužalojimas gali padidinti gyvūno nerimo lygį ir prisidėti prie baimių, fobijų ar netinkamo elgesio išsivystymo.
- Nervų sistemos pokytis, kurį sukelia amžius arba infekcinės centrinės nervų sistemos ligos, gali sukelti elgesio problemų, įskaitant baimes, fobijas ar nerimą.
- Ypač traumuojanti patirtis gali palikti pėdsaką gyvūno psichikoje, sukeliantį nerimo priepuolius panašiose situacijose arba su tuo susijusių vietų ar žmonių atžvilgiu.
- Jaunesnių nei 14 savaičių šuniukų izoliacija ar netinkamas elgesys gali paveikti šuns asmenybę ir paversti jį nervingu gyvūnu, linkusiu į panikos ar nerimo epizodus.
- Pakartotinis gyvūno palikimas dažnai sukelia gerai žinomą atsiskyrimo nerimą. Ši problema labai dažna gyvūnams, kurie kelis kartus buvo prieglaudose ir išėjo iš jų.
Kaip atpažinti nerimo priepuolį?
Jei gyvūno praeityje atsiras tokių sunkių patirčių, jūsų šuo greičiausiai išsigąs ir taps priklausomas arba tam tikru gyvenimo momentu patirs nerimo priepuolį.Nustačius, kada ištinka šis nerimo priepuolis, galite išgelbėti jūsų augintinio gyvybę.
- Nedidelės baimės ar sukrėtimai gali sukelti drebėjimą, uodegos trūkčiojimą, energijos praradimą ir elgesį skrydžio metu.
- Panikos situacijomis šuo nubėgs į saugią vietą ir gali pradėti naikinti save.
- Ypatingais atvejais atsiranda simpatinės nervų sistemos, kuri yra autonominės nervų sistemos dalis, kurią minėjome anksčiau, reakcija. Viduriavimas arba šlapimo nelaikymas dažniausiai yra tipiškiausi išoriniai požymiai.
Šunų nerimo gydymas ir prevencija
Mažai žino, kad šunų nerimas diagnozuojamas veterinarijos gydytojo kabinete ir kad yra vaistų, skirtų jo simptomams gydyti. Jei tai tęsiasi ir kelia pavojų jūsų šuns gyvybei, tai yra veiksmingiausia priemonė, leidžianti jam jaustis ramiai.Tačiau tai nėra vienintelis jūsų augintiniui.
Paprasčiausios prevencijos priemonės – nepakenkti savo augintiniui situacijų ar elementų, kurie anksčiau sukeldavo nerimo epizodus. Jei toks poveikis neišvengiamas, pasistenkite jį nuraminti paglostymu ir skanėstais ir kuo greičiau atitraukti jį nuo streso š altinio.
Nors pastarasis gali atrodyti kaip geriausias pasirinkimas, tai nėra tikras gydymas šuniui. Todėl geriau rinktis tokius gydymo būdus, kurie padeda atsispirti bauginantiems dirgikliams, sukeliantiems nerimą. Kai kurie iš jų yra tokie:
- Desensibilizacijos terapija: tai laipsniškas dirgiklio, sukeliančio augintinio nerimą, poveikis. Profesionalui tinkamai gydant, priepuolių intensyvumas ir dažnumas sumažėja.
- Muzikos terapija: muzika taip pat gali padėti stabilizuoti šuns elgesį, todėl ramios ir atpalaiduojančios dainos sumažina nerimo priepuolius.
- Nustatykite rutiną: kartojant tą pačią veiklą pagal nustatytus grafikus, šuo turi tam tikrą stabilumą savo dieną. Tai teigiamai veikia jūsų emocinę būseną ir sumažina nerimą.
- Mokymas: teigiamas pastiprinimas yra geriausia priemonė elgesiui koreguoti ir konfliktams su augintiniu išspręsti. Nerimo priepuolių atveju, norint pasiekti geresnių rezultatų, geriausia kreiptis į profesionalą.
Prognozė
Nerimaujančių šunų prognozė ne visada yra teigiama, nes viskas priklauso nuo priežasties ir nuo to, kaip ji gydoma. Tačiau su įsipareigojimu, meile ir supratimu šuo gali įveikti nerimo priepuolius ir pradėti geriau bendrauti. Šiems atvejams reikia skirti specialų dėmesį dėl subjekto jautrumo, todėl nedvejodami kreipkitės į etologą arba veterinarijos gydytoją dėl patarimų.