Visos gyvos būtybės daugiau ar mažiau priklauso nuo juos supančios aplinkos, nes ji aprūpina joms maistą, apsaugą, šilumą ir pastogę. Tačiau didelis aplinkos sąlygų svyravimas apsunkina jų išlikimą. Dėl šios priežasties kai kurie gyvūnai sukūrė naujus prisitaikymo mechanizmus, kad išlaikytų savo gerovę ir pagerintų jų vystymąsi.
Temperatūra yra vienas iš aplinkos veiksnių, kuris nuolat kinta. Dėl to įvairūs gyvūnai savarankiškai reguliuoja savo kūno šilumą, todėl jie gali atlaikyti svyravimus. Tačiau kitos rūšys, pavyzdžiui, kiaulės, sukūrė strategijas, skirtas pagerinti savo kūno temperatūros kontrolę ir jų gerovę.Skaitykite toliau šią erdvę ir sužinokite, kaip jie tai daro.
Kas yra termoreguliacija?
Termoreguliacija – tai biologinis procesas, kurio metu organizmas gali palaikyti stabilią temperatūrą. Gyvūnai, turintys šį gebėjimą, dar vadinami „šiltakraujais“, nes manoma, kad kraujas yra atsakingas už kūno šildymą.
Tiek per didelis š altis, tiek per didelis karštis kenkia vidiniam gyvūnų organų funkcionavimui. Apskritai, gyvų būtybių organizmui reikalinga optimali ir stabili temperatūra, kad galėtų vykdyti visus medžiagų apykaitos procesus. Dėl šios priežasties termoreguliacija atrodo kaip biologinis mechanizmas, kuris bando sumažinti žalingą aplinkos temperatūros pokyčių poveikį.
Priešingai populiariems įsitikinimams, gyvūnai patys gamina šilumą per medžiagų apykaitos reakcijas ir raumenų veiklą. Kai aplinka labai š alta, medžiagų apykaita pagreitina ir pradeda gaminti reikiamą šilumą, kad nesuš altų.Tačiau jei aplinkos temperatūra nukrenta žemiau 10 laipsnių Celsijaus, gyvūno organizmas pradeda sunkiai generuoti šilumą.
Priešingai, jei aplinka per karšta, gyvūnai vėsindami naudoja alternatyvius mechanizmus, tokius kaip alsavimas ir prakaitavimas. Karštis per daug pavojingas gyvoms būtybėms, todėl jei jos iš karto nesumažins temperatūros, gresia mirtis.
Kiaulių termoreguliacija
Kaip minėta, kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, kiaulės, turi sudėtingus ir gana įdomius termoreguliacijos mechanizmus. Apskritai, norėdami reguliuoti savo kūno temperatūrą, jie naudoja dvi pagrindines strategijas: medžiagų apykaitą ir elgesį.
Esant per dideliam šalčiui, kiaulių medžiagų apykaita pagreitina ir pakelia kūno temperatūrą. Be to, jie keičia savo elgesį ir linkę prisiglausti su kitais nariais, kad pasidalintų savo šiluma.Jie taip pat sukuria lizdus iš medžiagų, pvz., šiaudų, arba pradeda purtyti, kad mobilizuoti raumenis ir gaminti šilumą.
Jei, priešingai, aplinkoje per daug šilumos, kiaulės pasirenka mažiau ėsti, kad sumažintų medžiagų apykaitą. Be to, jie alsuoja ir ieško vėsių vietų, kurios leidžia jiems atvėsti. Tiesą sakant, jiems trūksta prakaito liaukų, todėl jie naudoja kitas medžiagas, pvz., purvą, kad atsivėsintų.
Kaip kūno temperatūra veikia kiaulių gerovę?
Dauguma žinduolių palaiko kūno temperatūrą nuo 35 iki 39 laipsnių Celsijaus, nes tik šiame intervale metabolinės reakcijos yra veiksmingos. Tai reiškia, kad visoms toms biocheminėms reakcijoms, kurios palaiko organizmus gyvus, reikia panašios temperatūros, kad jos veiktų.
Pavyzdžiui, kiaules ilgą laiką laikant labai aukštoje temperatūroje, susilpnėja jų imuninė sistema ir sumažėja kraujospūdis. Jei jie nespės atvėsti, kraujas nepajėgs maitinti organų ir bus prarasta sąmonė ar net mirtis.
Esant žemai temperatūrai, organizmas pagreitina medžiagų apykaitą, tačiau sunaudoja daug maistinių medžiagų ir kelia pavojų kiaulės sveikatai. Be to, širdis plaka greičiau ir sukelia kraujospūdžio padidėjimą. Todėl organizmas perkraunamas ir labai greitai nusidėvi, todėl gali sustoti širdis.
Ilgalaikė rizika
Kiaulės termoreguliacijos tikslas yra tik išlaikyti stabilumą ir koreguoti nedidelius kūno temperatūros pokyčius. Jis negali leisti jums gyventi ekstremalioje aplinkoje. Tiesą sakant, nuolatinis šilumos reguliavimo sistemos aktyvinimas ilgainiui sukelia rimtų sveikatos problemų.
Pasekmės gali būti tokios paprastos kaip maža mėsos gamyba, pablogėjusi spermos kokybė ar sterilumas. Tačiau taip pat yra hipoterminio ar hiperterminio šoko, sąmonės netekimo arba mirties pavojus.
Norint palaikyti kiaulių gerovę, būtina pasirūpinti jų kūno temperatūra ir vengti laikyti jas aukštoje ar žemoje temperatūroje. Paprastai dauguma šių egzempliorių gyvena vidutinio klimato zonose, kur temperatūra labai nesikeičia, tačiau bet koks neatsargumas gali sukelti mirtiną scenarijų.