Kas yra atsakomybė už veterinarinį aplaidumą?

Turinys:

Anonim

Visi mes, kaip globėjai ir gyvūnų mylėtojai, puikiai žinome, kaip svarbu pasirinkti apmokytą ir atsidavusį veterinarijos gydytoją, kuriuo galėtume pasitikėti savo geriausių draugų sąžiningumu ir gerove.

Tačiau kartais pamirštame, kad, kaip piliečiai, taip pat turime žinoti apie veterinarinę atsakomybę už aplaidumą ir žinoti, kada ir kaip galime pranešti specialistui dėl netinkamos veterinarinės medicinos praktikos.

Žinoma, taip pat svarbu – ir teisinga – suprasti, kad veterinarija, kaip ir jos atitikmuo, skirtas žmonėms, nėra tikslus ar neklystantis mokslas.

Deja, yra daug ligų, kurios gali labai pakenkti gyvūnų sveikatai, taip pat nelaimingų atsitikimų, dėl kurių gali būti negrįžtamai pakenkta jų kūnui.

Prieš paduodant k altinimus profesionalui, būtina atidžiai įvertinti situaciją, neleisdami, kad liūdesys dėl augintinio mirties ar sveikatos sužalojimo paskatintų mus pateikti nesąžiningą ir nesąžiningą k altinimą.

Net jei tai ir kainuoja, būtina mokėti atidėti emocijų audrą ir pritaikyti sveiką protą. O tinkamai įvertinant situaciją, būtina pagalvoti, ar tai yra veterinarijos gydytojo netinkama veikla ar aplaidumas (ar ne).

Trumpai tariant, pajutę skausmą neturime skubėti ieškoti atsitiktinių k altininkų. Normalu nerimauti dėl savo augintinių, tačiau nerimas neturėtų nuvesti mūsų į neracionalumo sritį. Taip pasieksime tik daugiau nei pagilinsime savo kančias.

Kas yra atsakomybė už veterinarinį aplaidumą ir kada galima apie tai pranešti?

Didelė dalis skundų, pateiktų prieš registruotus veterinarijos gydytojus Ispanijoje, yra susiję su neteisingų diagnozių ir netinkamo klinikinių ar chirurginių procedūrų atvejais.

Tačiau labai dažnai globėjams kyla abejonių, kaip atpažinti aplaidumo ar netinkamo elgesio atvejį, neturėdami specialaus veterinarinės medicinos išsilavinimo ar žinių.

Visų pirma, turime žinoti, kad pagal dabartinę Ispanijos jurisprudencinę doktriną veterinarinė atsakomybė už aplaidumą grindžiama priemonėmis, o ne konkrečiais rezultatais.

Tai reiškia, kad veterinarijos gydytojas turi civilinę atsakomybę teikti visą priežiūrą savo pacientams, turint aiškų tikslą išsaugoti gerą jų sveikatą ir fizinį bei pažintinį vientisumą. Taip pat siūlome informaciją savo savininkams apie gyvūno diagnozę, praktiką ir gydymą.

Tačiau pripažįstama, kad, pavyzdžiui, ambulatorinio gydymo ar chirurginės intervencijos veiksmingumas nepriklauso vien tik nuo specialisto galimybių ar valios.

Veterinarinio gydymo ar praktikos rezultatai taip pat bus susieti su kiekvieno paciento sveikatos būkle, medžiagų apykaita ir būklės ar padarytos žalos sunkumu.

Etikos tribunolas savo ruožtu nustato, kad bet kokia procedūra ar veiksmas, atliktas siekiant išgelbėti gyvūno gyvybę, negali būti suprantamas kaip aplaidumas ar netinkamas elgesys. Net jei jie nesukelia norimo poveikio ir gyvūnas miršta.

Pagrindinis dalykas yra patvirtinti diagnozės kilmę ir paskirto gydymo pagrįstumą, o ne tik rezultatus, gautus taikant jį.

Todėl ne visada gyvūno mirtis ar negrįžtama žala gyvūno sveikatai gali būti siejama su veterinarijos gydytojo darbu.Nebent būtų įrodyta, kad specialistas padarė klaidų ar suklydo diagnozuodamas būklę ir rekomenduodamas tinkamą gydymą. Arba atliekant minėtą gydymą, arba atliekant chirurginę intervenciją.

Kada nagrinėjamas skundas dėl aplaidumo?

Bendrai kalbant, su sąlyga, kad diagnozė, taikoma praktika ar gydymas neatitinka paciento sveikatos būklės ir sukelia žalą, kančias ar nereikalingą riziką jo gerovei.

Taip pat galime pasmerkti, kai nustatoma, kad specialistas nėra tinkamai apmokytas ir neturi kvalifikacijos verstis veterinarine praktika arba neturi reikiamų patalpų ir įrangos, kad galėtų atlikti savo klinikoje siūlomą praktiką.

Jei jūsų augintinis nukentėjo nuo netinkamo elgesio veterinarijos klinikoje ar ligoninėje, galite kreiptis į jūsų miesto ar regiono Veterinarijos gydytojų kolegijos etikos komitetą (deontologinį) ir pateikti oficialų skundą.

Atminkite, kad reikės pateikti tam tikrą pagrindinę informaciją apie specialistą, pvz., vardą, pavardę, registracijos numerį ir klinikos ar ligoninės, kurioje gydomi pacientai, adresą, taip pat aplinkybes, susijusias su skundu. .