Aplinkosauginis švietimas – tai procesas, leidžiantis žmonėms tyrinėti aplinkosaugos problemas, įsitraukti į ekosistemų išsaugojimą ir imtis veiksmų gerinti bei atkurti Žemės aplinką tiek mažu, tiek dideliu mastu.
Planetoje, kurioje gresia pavojus daugiau nei 32 000 rūšių gyvų būtybių (27 % visų aprašytų), žinoti ir kovoti su klimato kaita bei ekosistemų nykimu yra būtina. Sužinokite čia, kaip aplinkosauginis švietimas padeda mūsų planetai.
Kas yra aplinkosauginis švietimas?
Kaip jau minėjome, tai yra disciplina, kuria siekiama didinti žinias apie gamtos veikimą, tvarumo, kaip gyvenimo būdo, propagavimą ir plačiosios visuomenės ekologinį sąmoningumą.
Visa tai turi konkretų tikslą: formuoti žmonių visuomenėje įpročius ir elgesį, siekiant išsaugoti Žemės ekosistemas ir jose gyvenančias gyvas būtybes. Tai procesas, trunkantis visą gyvenimą, nes žinios yra neribotos ir perduodamos iš kartos į kartą.
Mes nesiimame vien filosofinių sumetimų, nes Jungtinių Tautų švietimo organizacija (UNESCO) oficialiuose dokumentuose apibrėžė šio tipo švietimo tikslus. Tai yra šie:
- Kad žmonės žinotų apie problemas, susijusias su aplinka.
- Gauti žinių, tai yra padėti piliečiams domėtis juos supančia gamtine aplinka.
- Požiūrio pokyčiai, o tai reiškia didesnį susidomėjimą natūralių Žemėje esančių sistemų išsaugojimu.
- Skatinti gyventojų įgūdžių įgijimą susidūrus su naujomis ir senomis aplinkosaugos problemomis.
- Plėtoti aplinkosauginio švietimo programų vertinimo gebėjimus.
- Skatinti visuomenės dalyvavimą, tai yra, kad žmonės išsiugdytų savo atsakomybės jausmą ir imtųsi tiesioginių veiksmų.
Kaip matome, susiduriame su disciplina, kuri orientuota į ilgalaikį veiksmą per žinių įgijimą, taip pat į savarankiško kritinio mąstymo ir gebėjimo veikti ugdymą.
Žinoma, aplinkosauginis švietimas nėra suinteresuotas ginti tam tikrą nuomonę ar procedūrą. Kalbama apie įrankių suteikimą plačiajai visuomenei kritiškai ir objektyviai mąstyti, o tai leidžia pasverti skirtingas problemos puses.
Strategijos
Norint sėkmingai vykdyti aplinkosauginio švietimo programas, reikia laikytis kelių esminių gairių. Tarp jų randame:
- Tarpsektorinis koordinavimas: kad šios programos būtų veiksmingos, tiek privačios institucijos, tiek valstybinės agentūros turi suvienyti jėgas. Tai būtina, kad vyriausybinės agentūros savo darbą atliktų kuo greičiau.
- Aplinkosauginio švietimo įtraukimas į formaliąją ir neformaliąją sferą: tai yra vaikų švietimas ekosistemų išsaugojimo klausimais nuo mažens visose įmanomose srityse.
- Piliečių dalyvavimas ir aplinkosaugos švietėjų mokymas: tai yra, kad gyventojai aktyviai dalyvautų aplinkosauginiame švietime tiek veiksmais, tiek suteikdami žinias ateinančioms kartoms.
- Tyrimas: ne viskas remiasi dalyvavimu ir bendravimu, nes norėdami išspręsti problemas, turite žinoti pagrindines jų priežastis. Labai svarbu ieškoti aplinkos pokyčių priežasčių ir pasekmių.
- Atskleidimas: su aplinkosauginiu švietimu susijusios medžiagos skelbimas tokiose žiniasklaidos priemonėse kaip radijas, televizija ir internetas. Jis pagrįstas draugišku ir artimu patikimos informacijos teikimu gyventojams.
Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūros (EPA) teigimu, norint didinti aplinkosauginį švietimą, reikalinga nacionalinė lyderystė.
Apsaugos aktai turi būti ne tik skelbiami per bendrą informuotumą ir informavimą, bet ir remiami oficialių viešųjų įstaigų remiamais įstatymais.
Susivieniję dėl tos pačios priežasties
Kaip matėme, aplinkosauginis švietimas nėra pagrįstas vien žinių sklaida. Norint, kad tai būtų tinkamai atlikta, būtina atlikti tyrimus, koordinuoti ir dalyvauti vyriausybėje bei piliečiai.
Tokio tipo įrankis tampa vis labiau reikalingas, nes mūsų planetos pusiausvyra yra neginčijama realybė. Tik žinios veda į veiksmą, o šiandien veiksmų Žemei išgelbėti reikia labiau nei bet kada.