Įlipti į kibirą ir išmiegoti visą žiemą – daugelio žmonių svajonė, tačiau tai nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Lokių žiemos miegas reaguoja į šio gyvūno poreikį laikui bėgant išgyventi, todėl jie yra „įpareigoti“ tai atlikti biologiniu lygmeniu.
Be to, jei esate čia, nes domitės šia tema, turėtumėte žinoti, kad žiemos miego procesas yra kupinas netikėtumų. Ursidai yra neįtikėtinos būtybės, kurias verta žinoti, baisios ir žavingos tuo pačiu metu. Nepraleiskite nė žodžio apie tai, kas bus toliau.
Hibernation Bears
Meškos žiemos miegas yra žiemos audros būsena. Į jį patekęs egzempliorius nustoja valgyti, gerti, tuštintis ir šlapintis, tačiau išlaiko funkcines konstantas dėl energijos, kurią suteikia rudenį sukauptos riebalų atsargos.
Kas yra miozinas?
Miozinas yra b altymas, kuris kontroliuoja širdies raumens susitraukimus reguliuodamas širdies plakimo intensyvumą. Lokių žiemos miego metu jų širdies susitraukimų dažnis smarkiai sumažėja, todėl retai dažni stiprūs susitraukimai gali pažeisti šio gyvybiškai svarbaus organo raumenis.
B altymų miozinas turi 2 funkcines atmainas: alfa, kuri silpnina širdies plakimą, ir beta, kuri jį sustiprina. Kai lokys sutrinka ir jo širdis sulėtėja, jo kūnas gamina alfa mioziną, kad sulėtintų širdies plakimą ir išliktų sveikas organas.
Kodėl lokiai žiemoja?
Ne visi lokiai užmiega žiemos miegu. Ši išgyvenimo technika padeda tokiems lokiams, kaip rudasis lokys (Ursus arctos) arba b altasis lokys (Ursus maritimus), ištverti atšiaurius š altuosius metų laikus savo buveinėse, kai maisto trūksta, o oras kenkia organizmui.Kitoms rūšims, kurios gyvena palankesnėse ekosistemose (ir su stabilesne temperatūra), šio poreikio nėra.
Prieš pradėdamas šį siaubą, lokys turi padidinti savo riebalų atsargas, todėl jis patenka į hiperfagijos būseną (valgo daugiau nei įprastai), kad priaugtų svorio prieš žiemos miegą. Jei nespėjote iki žiemos, galite pasirinkti neįeiti į šią būseną ir pabandyti išgyventi su tuo, ką randate.
Pavyzdžiui, žindantis lokys greičiausiai neužmigtų žiemos miegu, nes pieno gamybai sunaudojama tiek energijos, kad lokių jaunikliai badautų, kol ji liktų siautėjusi.
Kaip veikia lokių kūnas, kai jie žiemoja?
Kaip galima mėnesius išbūti mieguistoje būsenoje nevalgant, negeriant ir nesituštinus? Meškų žiemos miegas visada kėlė žmonių susidomėjimą, nes buvo sunku jį paaiškinti. Šiuo atžvilgiu atliktų tyrimų dėka pavyko nustatyti lokių kūno prisitaikymą išlikti tokioje būsenoje.Štai jie:
- Sulėtėjęs širdies susitraukimų dažnis: žiemojančio lokio širdis gali plakti 5 dūžius per minutę nemirdama. Kad suprastumėte, žmonės nuolat atlieka nuo 60 iki 100 dūžių per tą patį intervalą.
- Sumažėjęs medžiagų apykaitos greitis: dėl sumažėjusio širdies susitraukimų dažnio sumažėja ir gyvybiškai svarbių organų aprūpinimas deguonimi, todėl jiems kyla pavojus. Kad tai subalansuotų, lokio kūnas taip pat sumažina medžiagų apykaitą, suderindamas deguonies poreikį su deguonies tiekimu.
- Kairiojo skilvelio širdies raumuo tampa standus: tokiu būdu kraujas širdyje nesikaupia lėtai ir silpnai pulsuojant. Jei skilvelio sienelė būtų lanksti, ji galėtų išsiplėsti ir kauptis vis daugiau kraujo, o tai paskatintų plyšimus ir išsiliejimą.
- Karbamido pavertimas azotinėmis formomis: karbamidas nuodija organizmą, jei jis nepasišalina su šlapimu, tačiau žiemos miego metu lokys nepabunda, kad palengvėtų.Šis karbamido perdirbimas apsaugo nuo apsinuodijimo ir sukuria tinkamų medžiagų ursidų išlikimui, pavyzdžiui, b altymų.
- Sumažėjęs raumenų b altymų skilimas: kai lokys pabunda iš žiemos miego, dėl šio proceso jie beveik nepraranda raumenų masės dėl neveiklumo.
- Suaktyvinamas kaulinių ląstelių formavimasis ir atsinaujinimas: tokiu būdu kaulai saugomi nuo osteoporozės ir kitų patologijų, būdingų neveiklumui ir sulėtėjusiai medžiagų apykaitai.
- Patelės gali atsivesti žiemą: meškų jaunikliai žindo ir prisiglaudė nuo šalčio, o meška žiemoja dėl savo kūno atsargų.
- Kūno temperatūros palaikymas: Kaip bebūtų keista, lokių temperatūra nukrenta tik pora laipsnių, net jei jų medžiagų apykaita smarkiai sumažėja. Mokslininkams vis dar neaišku, kaip jie tai daro.
Ar galite pažadinti lokį iš žiemos miego?
Jei perskaitėte visus neįtikėtinus pokyčius, kuriuos patiria lokio kūnas, kai jis užmigdo žiemos miegą, galbūt susimąstote, ar įmanoma jį pažadinti. Yra daug istorijų, kuriose kalbama apie atsitiktinį patekimą į urvą ir miegančios ursidės pažadinimą, bet ar tikrai yra tokia galimybė?
Atsakymas yra taip. Nors gyvūnas pats nepabunda iki pavasario, jis jautrus išoriniams dirgikliams, tokiems kaip fizinis kontaktas ar garsūs garsai. Ypač jei ji yra motina su jaunikliais, ji turi turėti galimybę atsistoti ir apsiginti, jei gresia pavojus, todėl ilsėdamasi ji palaiko bazinį jutimo lygį.
Kaip žiemoja b altieji lokiai?
„Šiaurės ašigalyje visada š alta, ar b altieji lokiai taip pat žiemoja?“ – galite paklausti. Atsakymas yra teigiamas, nes nors užšalimo taškas retai viršijamas jo buveinėje, yra ir š altasis sezonas, kuris taip pat būna visiškoje arba dalinėje tamsoje.
Toks pats procesas: prieš atėjus žiemai surinkite riebalų atsargas ir ieškokite natūralių prieglaudų, kuriose būtų galima sutaupyti kuo mažiau šilumos. Panašiai kaip ir kitos rūšys, b altųjų lokių patelės gali atsivesti per žiemą ir su jaunikliais pasitraukti į tirpsmą.
Ar įsivaizdavote tiek daug stebuklų, kai pirmą kartą susimąstėte, kaip veikia lokių žiemos miegas? Nei mokslininkai. Gyvūnai sugeba atlikti didelius žygdarbius, o miegoti ištisus mėnesius yra vienas neįtikėtiniausių.