Salpos yra pelaginiai gaubtagyviai, priklausantys Salpidae šeimai – pačiai įvairiausiai taksonominio lygio grupei Thaliacea klasėje. Šie statinės formos gyvūnai juda jūromis susitraukiančiais judesiais, sukurdami itin veiksmingą reaktyvinio varymo mechanizmą.
Salpos yra plačiai paplitusios beveik visuose vandenynuose ir pastebimai auga, kai auga fitoplanktono koncentracija, nes jos minta juo. Jei norite sužinoti viską apie šiuos gyvūnus, kurie yra tokie pat primityvūs, kaip ir smalsūs, skaitykite toliau.
Kas yra salpos?
Kaip minėjome anksčiau, salpos priklauso gaubtagyvių (Tunicata) pogrupiui, kuris savo ruožtu yra įtrauktas į chordatų grupę (Chordata). Šie gyvūnai yra filogenetiškai giminingi stuburiniams gyvūnams, nes, kaip ir jie, tam tikru vystymosi momentu turi nugaros nervo laidą ir notochordą.
Stuburiniai gyvūnai yra vieninteliai stygai, praradę miomerinę segmentaciją, ty tipines stuburinių gyvūnų raumenų „juostes“. Šioje grupėje randame 3 skirtingas klases: Appendicularia, Thaliacea ir Stolidobranchia. Salpos yra talijos, kurių klasifikacijos grupėse yra apie 77 skirtingos rūšys.
Patyrę salpų filogeniją suprasime, kad jos daug labiau susijusios su žmogumi, nei, pavyzdžiui, vabzdys ar medūza. Salpidae šeimos lervos turi notochordą ir, net jei vėliau šis išnyks, užtenka visas šias gyvas būtybes įtraukti į tą patį būrį su stuburiniais gyvūnais.
Notochordas yra embrioninė struktūra, skatinanti nervinės plokštelės, iš kurios kyla nervų sistema, susidarymą.
Savybės ir gyvenimo būdas
Salpos paplitusios pusiaujo jūrose, tačiau paplitusios ir vidutinio klimato bei š altesniuose vandenyse. Galima pastebėti, kad atskiri individai dreifuoja, tačiau šie gyvūnai dažniausiai susidaro ilgose kolonijose, tarsi jie būtų pusiau permatoma grandinė.
Šie gaubtagyviai yra statinės formos ir juda susitraukdami savo primityvią raumenų sistemą. Per savo vidinius maisto filtrus salpa priverčia pratekėti vandeniui, o tai sukelia labai veiksmingą reaktyvinio varymo efektą. Vanduo patenka per burnos angą, bėga per kūną (tunica) ir išeina per prieširdžių angą.
Tiksli morfologija įvairiose rūšyse skiriasi, nes prisimename, kad sąvoka „salpa“ apima daugiau nei 50 rūšių.Kai kurie atrodo kaip statinės, kiti pavaizduoti pailgomis pusiau permatomomis formomis ir, kad ir kaip bebūtų neįtikėtina, kai kurie pavyzdžiai primena sudėtingo sietyno formą.
Salpų maitinimas
Salpos minta fitoplanktonu, tai yra jūroje gyvenančių fotosintetinių mikroorganizmų rinkiniu. Kai atsiranda šių mikroskopinių dumblių sprogimų, salpos gali daugintis eksponentiškai ir per labai trumpą laiką sukurti milžiniškas populiacijas.
Dėl šios priežasties manoma, kad jie yra labai svarbūs ekosistemų trofinėms grandinėms. Salpos paverčia fitoplanktoną išmatomis ir organinėmis medžiagomis, sukeldamos išmatuojamus jūrų anglies ciklo pokyčius. Be to, daugelis aukštesniųjų stuburinių rūšių minta salpomis, jei tik turi galimybę.
Tyrimai portale Researchgate teigia, kad tai dviašmenis kardas, nes atrodo, kad salpos viduje gali kaupti fitoplanktono toksinus.Jei jie vartoja kenksmingas medžiagas, vėžliai ir kiti jais mintantys gyvūnai gali nugaišti.
Svaiginantis reprodukcinis ciklas
Kai vienišas salpas (ozooidas) užauga pakankamai didelis, jis pradeda nelytiškai daugintis šimtmečio dydžiu. Ląstelių grandinė išeina iš salpos kūno ir sukuria šimtus lervų, kurios visos yra genetiškai identiškos pirminiam organizmui.
Kitos salpų kartos taiko kitokią strategiją, nes keli egzemplioriai susijungia grandinės dariniuose – biologinėje struktūroje, vadinamoje blastozoidu. Kiekvienas iš narių auga ir maitinasi individualiai, tačiau visi jie dauginasi lytiškai. Reikėtų pažymėti, kad jie taip pat yra nuoseklūs hermafroditai.
Blastozoidoje pirmiausia subręsta patelės. Kai egzempliorius atsiskiria nuo darinio, jis tampa zooidu ir vėl pradeda nelytinį ciklą.
Salpos yra primityvios, bet būtinos
Kaip tikriausiai matėte, šie gyvūnai yra daug artimesni stuburiniams, nei jų morfologija gali rodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie turi notochordą lervos stadijoje, puikiai juda terpėje, be to, jų dauginimosi ciklas yra itin sudėtingas.
Be visų šių savybių, salpos yra būtinos norint atkurti organinių medžiagų ciklą bet kurioje ekosistemoje, kurioje jos atsiranda. Šie labai pagrindiniai organizmai vartodami ir augdami paverčia fitoplanktoną organine medžiaga, taip padidindami natūraliai pagaminamos anglies kiekį.