Daugelis laukinių gyvūnų dažnai yra skirtingos žmogaus veiklos aukos. Priešingai nei būtų galima manyti, šie įvykiai ne tik kelia pavojų rūšių išlikimui, bet ir destabilizuoja ekosistemą bei jos trofinius tinklus. Dėl šios priežasties daugelis asociacijų stengiasi išgelbėti laukinius gyvūnus, patyrusius bet kokią avariją.
Nors tai skamba paprastai, paveiktų egzempliorių gydymas turi būti atliekamas labai atsargiai. Priešingu atveju tikimybė, kad jie išgyvens, kai grįš į savo aplinką, gali sumažėti, todėl gyvūnui tai neatneštų jokios naudos.Skaitykite toliau šią vietą ir sužinokite, kaip turėtų būti atliekama reabilitacija, siekiant išgelbėti sužeistus laukinius gyvūnus.
Kodėl nukenčia laukiniai gyvūnai?
Plečiantis miestų teritorijoms ir augant populiacijai, sąveika su įvairiomis rūšimis tampa neišvengiama. Tačiau daugelis žmonių veiklos trikdo gamtą ir žaloja laukinius gyvūnus, o tai daro įtaką jų populiacijai ir riboja jų galimybes išgyventi. Dėl šios priežasties daugelis specialistų yra pasiryžę gelbėti laukinius gyvūnus, turinčius tam tikros rūšies žaizdų ar sužeidimų.
Tiesą sakant, manoma, kad apie 48 % išgelbėtų gyvūnų buvo žmogaus veiklos aukos. Dažniausios priežastys yra šios:
- Naftos išsiliejimas (18%).
- Transporto priemonių traumos (11%).
- Apsinuodijimas (10%).
- Naminių gyvūnų išpuoliai (9 %).
Šiuo metu, kai bet kuris gyvūnas patiria bet kurį iš ankstesnių konfliktų, jo tikimybė išgyventi vienam yra minimali. Traumos neleidžia jam judėti, gintis, maitintis ir netgi sukelti neišvengiamą mirtį. Todėl, nors ir atrodo paradoksalu, norint išsaugoti laukinius gyvūnus, žmogaus įsikišimas yra privalomas.
Laukinės gamtos gelbėjimas
Nustačius sužeistą laukinį gyvūną, jį reikia išgelbėti ir suteikti tinkamą veterinarinę priežiūrą, kad būtų išgelbėta jo gyvybė. Priešingai nei būtų galima manyti, šis procesas nėra lengvas ir visada geriau, kad jį atliktų profesionalas.
Laukiniai gyvūnai nėra įpratę bendrauti su žmonėmis, todėl pirmoji jų reakcija bus bėgti ar pulti prie to, kas artinasi. Jei nebus pasirūpinta, gali kilti pavojus tiek egzemplioriaus gyvybei, tiek jam į pagalbą atėjusių žmonių neliečiamumui.
Be to, gelbėjimas turi būti atliekamas naudojant metodus, kurie sumažina įtampą ir mėginio pažeidimą. Ypač mažoms paukščių ir žinduolių rūšims, nes jų kūnas gali pernelyg reaguoti ir sukelti širdies priepuolį arba sunkesnius sužalojimus. Tiesą sakant, profesionalų išgelbėti laukiniai gyvūnai turi didesnę tikimybę išgyventi nei tie, kuriuos prižiūri paprasti žmonės.
Kas yra reabilitacija?
Pagydę žaizdas ir išgelbėję laukinių gyvūnų gyvybes, sekite reabilitacijos procesą. Tai reiškia, kad bandoma pagerinti fizines egzemplioriaus sąlygas, kad jie būtų vėl patekę į savo buveinę, tik jei jis yra gyvybingas. Norėdami tai padaryti, su kiekviena rūšimi reikia elgtis atsargiai ir atlikti atitinkamus pratimus pagal jų poreikius.
Reabilitacijos procesas turi būti greitas, paprastas ir efektyvus, nes egzemplioriai neturėtų būti ilgai laikomi nelaisvėje. Priešingu atveju laukiniai gyvūnai gali nustoti suvokti žmones kaip grėsmę.Be to, jie taip pat gali prarasti laukinį elgesį arba sumažinti plėšrūnų baimę, o grįžę į savo buveinę gali kilti pavojus savo gyvybėms.
Kadangi reabilitacija yra sudėtinga ir turi griežtai laikytis tam tikrų aspektų, ją atlikti yra sertifikuoti tik laukinės gamtos specialistai. Šio proceso tikslas – grąžinti egzempliorių į natūralią buveinę nepakenkiant jo išlikimui. Todėl jo negalima palikti nepatyrusiose rankose.
Kas atsitiks po reabilitacijos?
Vien tik sužeistų laukinių gyvūnų gyvybės išgelbėjimas negarantuoja, kad jie išgyvens, kai grįš į laisvę. Nors ir praeina reabilitacija bei gerėja fizinė būklė, išėjus į laisvę vis tiek kyla įvairių pavojų. Vėlgi, žmogaus veikla yra pagrindinė reabilituotų laukinių gyvūnų mirties priežastis (41 proc.).
Konkrečiu paukščių atveju tikimybė, kad reabilituotas egzempliorius išgyvens per pirmuosius 6 mėnesius, yra nuo 49 iki 65%. Po šio laiko jūsų išgyvenamumas labai priklausys nuo jūsų geografinės padėties, tačiau didžiausias yra Afrikoje (72 %), po to seka Okeanija (65 %), Europa (31 %) ir Šiaurės Amerika (6 %).
Reabilituotų laukinių gyvūnų išgyvenamumą galima padidinti pasirinkus saugią jų paleidimo vietą. Tačiau tam būtina dirbti su skirtingais tos pačios šalies valdžios lygiais, ypač jei toje vietovėje vyksta daug žmonių veiklos, keliančios grėsmę rūšiai.
Šiandien laukiniams gyvūnams gresia per daug grėsmių – nuo taršos iki klimato kaitos, todėl svarbu parengti rūšių išsaugojimo strategijas. Vienintelė problema yra ta, kad daugelis šių konfliktų yra žmonijos pažangos rezultatas.Todėl paramos juos sustabdyti ir stengtis pasirūpinti ekosistema bei visais joje gyvenančiais gyvūnais yra labai mažai.
