Veterinarijos geriatrija yra medicinos specialybė, skirta senatvės problemoms ir su ja susijusioms naminių gyvūnėlių, tokių kaip šunys ir katės, patologijoms gydyti. Minėtoje srityje daugiausia dėmesio skiriama dažnų būklių, turinčių įtakos senatviniams egzemplioriams, pvz., nutukimui, vėžiui, širdies ligoms ir kt., analizei.
Senėjimas yra natūralus procesas, kuris bėgant metams laipsniškai veikia augintinio sveikatą. Nors neįmanoma išvengti medžiagų apykaitos ir fizinio kūno nusidėvėjimo, šunų geriatrija siekia pasiūlyti tinkamą priežiūrą, kuri leistų šunims turėti geresnę gyvenimo kokybę.Skaitykite toliau šią erdvę ir sužinokite daugiau apie šią temą.
Kodėl geriatrija svarbi šunims?
Kaip ir visoms gyvoms būtybėms, normalu, kad šuniui artėjant gyvenimo pabaigai pradeda kilti sveikatos problemų. Nors tiesa, kad šie sutrikimai yra natūralūs ir kartais jų neįmanoma išvengti, juos galima gydyti siekiant sumažinti jų klinikinių požymių sunkumą.
Taikant šį metodą, veterinarinė geriatrija yra atsakas į poreikį sukurti strategijas, kaip anksčiau nustatyti senatvines ligas. Dėl to ne tik pagerėja šuns gyvenimo kokybė, bet ir ilgėja jo ilgaamžiškumas bei pagerėja paskutinių gyvenimo metų sveikata.
Kodėl senatviniai šunys tampa jautresni ligoms?
Bėgant metams, natūrali augintinio medžiagų apykaita susidėvi, o tai palaipsniui lėtėja. Todėl kai kurios svarbios funkcijos, pvz., imuninė sistema, tampa neveiksmingos ir tampa jautrios įvairioms ligoms.
Be to, senatvinių šunų mitybos poreikiai ir fizinė energija visiškai pasikeičia, palyginti su jų jaunystės amžiumi. Jei seni įpročiai nepritaikomi prie naujų poreikių, normalu, kad susidaro disbalansas, kuris ilgainiui skatina patologijų buvimą. Kalbant apie perspektyvą, senatviškas šuo linkęs susirgti daugiau ligų per metus nei jaunas šuo per kelerius metus.
Geriatrinės priežiūros svarba šunims
Dauguma jaunų šunų sveikatos problemų yra susijusios su trauma, infekcija ar parazitais. Kaip galima įsivaizduoti, dažniausiai tai yra punktualios patologijos, kurių gydymas susideda iš sukėlėjo pašalinimo. Tačiau senatvinių egzempliorių atveju tai ne visada taip paprasta, nes patologija apima daugiau nei vieną organą ar sistemą.
Kadangi nukenčia ir gyvybiškai svarbių organų pajėgumas, bet kokia būklė ar net chirurginė intervencija gali sukelti vieno iš jų gedimą.Vadinasi, senyvo šuns priežiūra ir veterinarinis dėmesys yra sudėtingesnis nei jauno egzemplioriaus.
Nors sustabdyti senėjimo procesų neįmanoma, veterinarijos geriatrija sugeba atidėti jo poveikio šunų organizmui atsiradimą. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad šunims, sulaukus senatvės, būtų suteikta specializuota profesionali priežiūra.
Kada šuo laikomas senoliu?
Priešingai nei būtų galima manyti, šunys pasiekia savo senatvę skirtingo amžiaus, priklausomai nuo jų veislės ir svorio. Nors tiesa, kad ne visada lengva tiksliai apskaičiuoti amžių, kada šuo sulaukia senatvės, galima vadovautis taip:
- Mažos veislės (mažiau nei 10 kilogramų): jos laikomos senomis nuo 11 iki 12 metų.
- Vidutinės veislės (10–25 kilogramai): jos laikomos senomis nuo 9 iki 11 metų.
- Didelės veislės (25–45 kilogramai): jos laikomos senomis nuo 8 iki 9 metų.
- Milžiniškos veislės (daugiau nei 45 kilogramai): jos laikomos senomis nuo 7 metų.
Kaip matote, didelių ir milžiniškų veislių šunys senatvės sulaukia anksčiau nei maži šunys. Taip yra dėl to, kad jo medžiagų apykaita labiau nusidėvi dėl jo fizinės sandaros, o tai taip pat labai sumažina jo ilgaamžiškumą.
Šunų senėjimo požymiai
Žinoma, aukščiau nurodytas amžius yra tik vidutinis ir ne visada gerai atspindi naminių gyvūnėlių senėjimą. Todėl taip pat galite pasirinkti ieškoti kai kurių fizinių požymių, atsirandančių šunims sulaukus senatvės. Tarp dažniausiai pasitaikančių yra:
- Mažesnis fizinis pasipriešinimas.
- Nuotaikos svyravimai.
- Kūno svorio padidėjimas (kai dieta nebuvo pakeista).
- Dažnos patologijos (dažniausiai infekcijos ir parazitizmas).
- Jautrumas temperatūros pokyčiams.
- Miegokite ilgiau nei įprastai.
- Oda tampa stora ir praranda elastingumą.
- Kailis praranda blizgesį ir spalvą.
- Kietesnės ir sausesnės trinkelės.
- Sunku girdėti ar matyti.
- Dažnos dantų problemos.
- Kataraktos buvimas.
- Dantų netekimas.
- Šlapimo nelaikymas.
- Širdies problemos.
Ką daryti, jei šuo sulaukė senatvės?
Jei buvo aptikti keli senatvės požymiai arba šuo sulaukęs brandaus amžiaus, geriausia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kurio specializacija – šunų geriatrija.Tai padės specialistui nustatyti dabartinę augintinio sveikatos būklės diagnozę, kuri bus būtina planuojant jo priežiūrą.
Pažymėtina, kad geriatrinių šunų priežiūra kiekvienu atveju skiriasi. Senėjimas ne visada vyksta tiksliai pagal modelį arba sukelia tuos pačius klinikinius simptomus. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad specialistas tinkamai stebėtų ir pradėtų prevencinį gydymą, kuris pagerintų jūsų padėtį.
Šunų geriatrija yra tema, apie kurią šiais laikais kalbama retai, nes ne visada įprasta nuvežti savo augintinį pas veterinarą profilaktikai. Tačiau ši medicinos specialybė gali tapti būtina siekiant pasiūlyti šunims geriausią įmanomą gyvenimo kokybę paskutiniais jų gyvenimo metais.