Pasivaikščiojimai yra esminė šuns gyvenimo dalis, nes tai yra būdas išlaikyti gerą formą ir sumažinti stresą. Tačiau juos reikia išmokyti tinkamai vaikščioti kartu su globėjais. Priešingu atveju šuo gali būti linkęs traukti pavadėlį, pulti kitus šunis ar net atsisakyti vaikščioti. Todėl labai svarbu turėti gerą savo šuns dresūrą prie pavadėlio.
Išvedate savo šunį pasivaikščioti, jis staiga sustoja ir atsisako vaikščioti. Ar tau taip kada nors nutiko? Mes kalbėsime su jumis apie pavadėlio mokymą, techniką, kuri gali padėti mėgautis pasivaikščiojimais su mūsų draugais šunimis.
Privalumai mokant šunį vaikščioti su pavadėliu
Pavadėlis yra esminė priemonė norint išlaikyti gyvūno kontrolę lauke. Todėl privaloma išmokyti šunį vaikščioti su juo, nes kitaip gali nukentėti ir auklėtojas, ir gyvūnas. Kai kurie privalumai išmokant šunį tinkamai naudoti pavadėlį yra šie:
- Mažiau nusivylimo: globėjas ir augintinis jaučiasi ramesni ir mėgaujasi pasivaikščiojimu, kai vaikšto harmoningai.
- Apsaugokite nuo kaklo ar sąnarių traumų: nuolatinis kovojimas gali labai pakenkti augintinio kūnui.
- Venkite atakų prieš kitus šunis ar žmones: išmokę šunį vaikščioti su pavadėliu, tai ne tik padeda paklusti įsakymams, bet ir leidžia geriau valdyti emocijas. Tai leidžia išvengti agresyvaus elgesio.
Kodėl mano šuo nenori vaikščioti?
Gali būti varginanti situacija, kai jūsų šuo atsisako vaikščioti. Dažniausia, kad imame tempti pavadėlį, imame vis labiau nervintis. Ir yra daug priežasčių, dėl kurių mūsų šuo gali sustoti mums vaikštant.
Dažniausios priežastys:
- Esate streso būsenos arba bijo.
- Jis neišmoko taisyklingai vaikščioti.
- Lengvai atitraukia aplinką.
- Jis kenčia nuo kažkokio skausmo, kuris neleidžia vaikščioti.
- Tai šuniukas arba pagyvenęs šuo.
Ne visada lengva nustatyti, kurios iš šių priežasčių neleidžia mūsų šuniui vaikščioti. Panašiai, norint išspręsti kai kurias iš šių problemų, gali prireikti kvalifikuoto šunų etologo.
Kas yra pavadėlio mokymas?
Daugeliu atvejų problema tikriausiai yra mūsų šuns santykis su pavadėliu. Kad jis tai priimtų ir asocijuotųsi kaip dar vienu mūsų rankos pratęsimu, prieš pradėdamas vaikščioti mūsų šuo turi susipažinti su pavadėliu.
Pavadėlio dresūra – tai įvairios veiklos, kuriomis siekiama pagerinti mūsų gyvūno pasitikėjimą pavadėliu. Pirmas žingsnis prasideda namuose: leisime šuniui atrasti pavadėlį ir jį pauostyti. Norėdami sustiprinti, galime paslėpti pavadėlį ir apdovanoti savo šunį, jei jam pavyks jį rasti.
Visų pirma, svarbu neprarasti kantrybės. Kai žengsime pirmąjį žingsnį, galime pradėti palaipsniui jį užrišti pavadėlį ir, jei reikia, apdovanoti.
Jei mes pasiekėme tiek, bet mūsų šuo vis dar priešinasi vaikščiojimui, tai galbūt mums reikia pritaikyti pavadėlio mokymą pasivaikščiojimo metu. Visų pirma turime vengti ant jo šaukti ar traukti už pavadėlio.Turime būti kantrūs ir pradėti judėti pirmyn savarankiškai. Jei šuo seka mus, galime panaudoti teigiamą pastiprinimą ir jį apdovanoti.
Daugelis atvejų, kai šunys nenori vaikščioti, yra susiję su nepakankamu išsilavinimu. Tokiais atvejais patyrusio šuns vedlio lydimas duoda labai gerų rezultatų.
Papildomi patarimai
Viso treniruočių proceso metu stenkitės jį vadinti vardu linksmu, dinamišku ir energingu balsu. Jokiu būdu nebarkite, nemuškite ir netraukite už pavadėlio, nes tik pabloginsite situaciją ir sukursite neigiamą asociaciją su pasivaikščiojimu.
Be to, pabandykite pratinti šuns paklusnumą, kad jis geriau vykdytų komandas. Norėdami tai padaryti, priverskite jį išmokti įvairių paprastų triukų per teigiamą pastiprinimą. Taip jis pradės daugiau dėmesio skirti jums ir bus lengva jį suvaldyti už pavadėlio.
Galiausiai būkite labai atkaklūs. Pavadėlio dresūra ne visada įvyksta per trumpą laiką, greičiau prireikia kelių savaičių ir net mėnesių, kad šuo vykdytų komandas. Tai reiškia, kad pirmosiomis dienomis turėtumėte stengtis nepasiduoti. Atminkite, kad tikslas yra pagerinti jūsų ir jūsų augintinio sambūvį, todėl tai yra ilgalaikė nauda.
O jei jis išsigandęs ar serga?
Tokiose situacijose geriausia kreiptis į kinologą. Šis ekspertas padės mums ir padės mūsų draugui šuniui įveikti juos paralyžiuojančias baimes. Labai svarbu pabrėžti, kad nerimas, baimė ir agresija yra elgesys, dėl kurio gali kilti pavojus auklėtojo ir šuns sąžiningumui. Todėl nedelskite ir kreipkitės į profesionalą, kuris padės išspręsti šią situaciją.
Nors tiesa, kad yra keletas namų strategijų, kaip išvengti tokio elgesio, visada geriausia, kad jus gydytų ekspertas. Bet kokia klaida valdant emocijas gali sukelti įvairių nelaimingų atsitikimų, todėl neatskleiskite savo augintinio ar šeimos.
Jei, priešingai, pastebime, kad mūsų šuo kenčia skausmą vaikščiodamas arba jam yra daug metų, turėtume dažniau kreiptis į savo patikimą veterinarijos gydytoją. Turime padaryti viską, ką galime, kad mūsų augintiniai būtų kuo sveikesni.