Manome, kad nukentėjus augintinio sveikatai geriausia išeitis – kreiptis į veterinarą ir užsitepti paskirtų vaistų. Be jokios abejonės, esant rimtoms patologijoms ar įtarimams, tai visada bus geriausias pasirinkimas.
Tačiau yra ir kitų natūralesnių gydymo būdų be šalutinio poveikio: vaistažolių preparatai naminiams gyvūnėliams. Bet ką apie juos sako mokslas? Čia mes jums tai parodysime.
Natūralios priemonės patikimumas
Šiandien labai populiarios tokios terapijos kaip Bacho gėlių naudojimas, homeopatija, akupunktūra ar reiki. Kai kurie veterinarijos gydytojai taiko šiuos gydymo būdus naminiams gyvūnėliams su gerais rezultatais, o kiti atsisako juos naudoti, nes jiems trūksta tvirto mokslinio pagrindo.
Paprastai žmonėms tinkantys vaistažolių preparatai tinka ir naminiams gyvūnėliams, atsižvelgiant į ligą, kurią reikia gydyti. Tai, žinoma, taikoma tik žinduoliams.
Bet kokiu atveju, visada pirmiausia reikės pasitikrinti, ar tas augalas tinka augintiniui pagal rūšį. Pirmiausia turite įsitikinti, ar jis toksiškas gyvūnui, ar ne, o tada kiekvienu atveju išsiaiškinti reikiamą augalo koncentraciją preparate.
Žolelių preparatuose, dar vadinamuose fitoterapija, pagrindinis vaistas yra augalas. Dauguma žmonėms ir gyvūnams skirtų vaistų yra gaminami iš augalų veikliųjų medžiagų. Taigi kodėl vaistažolių preparatai neturėtų tokio paties gydomojo poveikio naminiams gyvūnėliams?
Tiesą sakant, laisvėje gyvenantys gyvūnai savo aplinkoje ieško augalų, galinčių juos išgydyti, vadindami šį veiksmą „farmakognoze“.
Net dauguma veterinarijos gydytojų savo šunims peršalus skiria čiobrelių sirupo. Ir mes visi, kurie jį naudojome, matėme, kaip mūsų šuniui pradėjo lėtesnis kosulys ir jis pagerėjo.
Nepaisant geros patirties, yra tam tikrų diskusijų, kurias reikia paaiškinti šia tema.
Ką sako mokslas apie augalinius vaistus naminiams gyvūnėliams?
Kalbant apie tiesioginį augalų naudojimą, mokslas paprastai sutaria. Turite tik žinoti, ar augalas, kurį ketinate naudoti, yra toksiškas, ar ne gydomiems gyvūnams, ir kokia jo koncentracija yra tinkama.
Šiuo atveju augalinį preparatą gyvūnas ims kaip užpilą arba tinktūrą su veterinarijos gydytojo nurodytu augalo kiekiu. Kartais galime rasti komercinių preparatų veterinarijos reikmėms, pvz., čiobrelių sirupą, apie kurį jau kalbėjome.
Kol kas gerai. Bet kaip su homeopatija ir Bacho gėlėmis? Abiem atvejais naudojami augalai, tačiau jų nėra taip, kaip užpile. Kita šių terapijų ypatybė yra ta, kad jie skirti gydyti fizinį negalavimą, kurį sukelia psichinė ar emocinė problema.
Bacho gėlės
Bacho gėlių gynimo priemonės – tai 38 preparatų rinkinys, pagamintas iš JK augančių gėlių. Pasak brito Edwardo Bacho, jie turi gydomųjų savybių nuo tokių problemų kaip nerimas, nekantrumas, baimė, kančia ar netolerancija.
Konkrečių rūšių prinokę žiedai renkami ir maceruojami vandenyje bei brende. Šių augalų veikliosios medžiagos galutiniame produkte yra labai atskiestos, o atliekant cheminę analizę skystyje jų beveik nėra.
Štai čia mokslas pradeda abejoti šios terapijos veiksmingumu. Jei augaliniame preparate veikliosios medžiagos nėra, ką jis gydo?
Daugelis mokslininkų tvirtina, kad jei naudojami augalai turi gydomąją naudą, tai prarandama praskiedus. Per daug vandens lemia minimalią veikliosios medžiagos koncentraciją.
Prieš šią grupę yra priešininkai: mokslininkai ir veterinarai, kurie patvirtina gerus šios alternatyvios terapijos su gyvūnais rezultatus. Daugelis iš jų kalba apie pastarojo meto įgyvendinimą tokiose šalyse kaip Šveicarija ir daugybę patikimų mokslinių straipsnių, patvirtinančių tinkamą šios vaistažolių terapijos veikimą naminiams gyvūnėliams.
Jiems taip pat atrodo teigiamas sinerginis poveikis, kai naudojami skirtingi augalai tai pačiai sveikatos problemai.
Homeopatija
Homeopatinių preparatų gavimo būdas yra panašus į Bacho gėlių. Augalai, skirti gydyti ligą, surenkami ir skiedžiami.
Homeopatijoje skiedimai yra didesni nei ankstesniu atveju, todėl moksliniame komitete kyla dar daugiau ginčų. Šiuo atveju pasirinkto augalo aktyvaus principo molekulių skiedime beveik nėra.
Homeopatija kilusi iš kinų medicinos ir yra pagrįsta vandens atmintimi. Augalas kontaktavo su skiedimo vandeniu, ir nors molekulė beveik nebeegzistuoja, vanduo prisimena, kaip turi veikti veikliosios medžiagos molekulė, kad išgytų.
Jo veikimo principas taip pat yra tas pats, išgydyti emocines problemas ir išgydyti fizinę būklę, kuri rodoma ant augintinio kūno. Ir, kaip ir ankstesniu atveju, yra mokslininkų ir veterinarų, kurie tam pritaria, ir kiti, kurie atmeta bet kokią idėją, kaip gydyti naminių gyvūnėlių ligas homeopatija.
Tačiau homeopatija turėjo didelį ūkinių gyvūnų klestėjimą. Šiems gyvūnams skiriama daug antibiotikų, kad būtų išvengta infekcijos, o daugeliu atvejų bakterijos tampa atsparios šiems vaistams, išskyrus patekimą į žmogaus mitybos grandinę.
Todėl alternatyvūs gydymo metodai tampa vis paklausesni.
Neišspręstos diskusijos
Šiose dviejose terapijose, kuriose naminiams gyvūnėliams naudojami vaistažolių preparatai, veterinarijos gydytojas apžiūri gyvūną ir individualizuoja jo sveikatos problemą kartu su globėjo pasakojimu, atlikdamas visą fizinę apžiūrą, kad nustatytų tikslią diagnozę.
Ūkinių gyvūnų problema individualizuojama pagal grupės narių pasireiškiančius simptomus.
Kaip jau teko skaityti, vaistinių augalų naudojimas kaip antpilas ar tinktūra naminiams gyvūnėliams yra patvirtintas mokslo, o terapijos, pagrįstos labai mažos koncentracijos skiedimu, tyrimai tęsiami dėl abejotino patikimumo.
