Selegilinas yra vaistas, naudojamas tiek šunims, tiek žmonėms, siekiant kontroliuoti įvairių neuromediatorių kiekį. Dėl to jis priskiriamas įvairioms naudoms kovojant su psichikos ligomis, tokiomis kaip Parkinsono liga (žmonėms) ir senyvo amžiaus pažinimo disfunkcija (šunims).
Šis vaistas turi didelį latentinį potencialą pagerinti vyresnio amžiaus šunų gyvenimo kokybę. Be to, jam būdingas labai mažas šalutinis poveikis, o tai padeda išvengti nemalonių potyrių augintiniui. Skaitykite toliau šią vietą ir sužinokite daugiau apie selegiliną šunims.
Kas yra selegilinas?
Selegilinas yra vaistas, priklausantis feniletilaminų klasei, todėl jo cheminė struktūra šiek tiek primena aminų neurotransmiterių. Dėl šios priežasties jis gali prisijungti prie B tipo monoaminooksidazių (MAO-B), kurios yra fermentai, atsakingi už serotonino, norepinefrino ir dopamino oksidavimą ir skaidymą.
Koks jo veikimo mechanizmas?
Mažomis dozėmis selegilinas negrįžtamai prisijungia prie B tipo monoaminooksidazių. Tai reiškia, kad jie neleidžia jiems sunaikinti ir oksiduoti neuromediatorių, todėl padidėja dopamino, norepinefrino ir serotonino kiekis. Vadinasi, smegenų žievėje atsiranda pakitimų, kurie turi neurostimuliacinį ir neuroprotekcinį poveikį.
Narkotikų pristatymai
Selegilinas paprastai tiekiamas tabletėmis arba kapsulėmis, tačiau yra ir transderminių pleistrų bei skystų tirpalų. Atsižvelgdamas į šunų paciento poreikius, veterinarijos gydytojas rekomenduos tinkamiausią jo atvejui.
Kaip selegilinas padeda šunims?
Selegilinas šunims pirmiausia skiriamas senyvų pacientų pažinimo disfunkcijos sindromui gydyti. Ši būklė atrodo kaip neurodegeneracinė problema, kuri su amžiumi blogėja ir labai primena Alzheimerio ligą.
Paprasčiau tariant, senyvų šunų kognityvinės disfunkcijos sindromas sumažina ir atrofuoja įvairias smegenų dalis. Todėl augintiniai pradeda rodyti elgesio problemas, kurios didėja jiems augant. Nors tokio gydymo nėra, selegilinas yra vienas iš pirmųjų patvirtintų vaistų, kurie sulėtino jo progresavimą.
Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad selegilinas taip pat tinka šunų hipofizės kilmės hiperadrenokorticizmui gydyti. Tačiau jis gerai veikia tik tais atvejais, kai per didelė AKTH hormono sekrecija yra susijusi su dopamino trūkumu, kitaip jis neturi teigiamo poveikio.
Tinkama dozė
Rekomenduojama paros selegilino dozė šunims paprastai yra nuo 0,5 iki 1 miligramo vienam svorio kilogramui. Tačiau veterinarijos gydytojai dažniausiai pradeda vartoti vaistus nuo mažesnės dozės, o gydymo eigoje jas didina. Tiesą sakant, galima dažniau jį vartoti, tačiau tik tuo atveju, jei per pirmąsias gydymo dienas nepastebėta pagerėjimo.
Paprastai šio vaisto reikia vartoti kartą per dieną ir ryte. Tai padeda šunims, turintiems cirkadinio ciklo sutrikimų, pradėti reguliuoti savo miegą. Nepaisant to, geriau laikytis gyvūnų sveikatos specialisto nurodymų, nes kiekvienas atvejis yra skirtingas ir ne visada reikia tų pačių nurodymų.
Šalutinis poveikis
Vienas iš selegilino privalumų yra nedidelis šalutinis poveikis šunims arba jo visai nėra. Tačiau gali atsirasti ir net kiek rimti. Šie efektai yra geriausiai žinomi:
- Vemti.
- Diarėja.
- Dezorientacija.
- Sumišimas.
- Agresija.
- Pasikartojantys judesiai.
- Drebulys visame kūne.
- Apetito praradimas.
- Stiprus skausmas (rizikos ženklas).
Pasireiškus bet kokiam šalutiniam poveikiui, geriausia sustabdyti vaistų vartojimą ir nuvežti augintinį pas veterinarą. Selegilino poveikis išnyks maždaug per 24 valandas, nors kai kuriems šunims, turintiems inkstų ar kepenų sutrikimų, jis gali trukti ilgiau.
Kontraindikacijos
Selegilino negalima duoti šunims, kurie vartoja meperidiną ar kitų rūšių opioidinius vaistus. Taip pat nerekomenduojama jo vartoti kartu su antidepresantais arba selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI).
Svarbu, kad prieš pradedant gydymą selegilinu, veterinarijos gydytojui būtų pranešta apie visus šuns vartojamus vaistus. Tai padeda specialistui nuspręsti, ar šis vaistas yra tinkamiausias jūsų atveju, ar pasirinkti kitą. Atminkite, kad jūsų augintinio gyvybei gresia pavojus, todėl niekada neslėpkite šios informacijos.
Taip pat atminkite, kad veterinaras yra vienintelis, kuris gali paskirti ir prižiūrėti šunų gydymą selegilinu. Diagnozė yra būtina norint žinoti sveikatos būklę ir vaisto tinkamumą. Priešingu atveju tai gali pabloginti jūsų būklę. Taigi venkite savigydos savo augintiniui ir, jei turite abejonių, kreipkitės į profesionalus.