Šuo su didžiuliu augliu, nuteistas mirti, išgyveno operaciją ir atgauna džiaugsmą

Turinys:

Anonim

Visi norime turėti nuostabios patirties įsivaikinant augintinį ir mėgautis jų draugija, kol jie auga su mumis. Tačiau turime atsiminti, kad, kaip ir bet kuriuose santykiuose, reikia ne tik meilės, bet ir įsipareigojimo.

Štai kodėl turime būti pasiruošę užduočiai, kai mūsų gali prireikti mūsų keturkojui. Deja, daugelis šeimų nenori susitvarkyti su savo augintiniais, kai jie turi elgesio problemų, ligų ar kitų ligų, dėl kurių jiems gali būti nepatogu.

Taip atsitiko šiam gražiam šuniui, vardu Magnolia, kuriam išsivystęs auglys, dėl kurio jai buvo sunku vaikščioti, šeima nusprendė palikti ją savieigai.

Paliktas ir su augliu, kuris išaugo bėgant dienoms

Kiekviena diena gatvėje buvo sakinys Magnolijai. Atrodė, kad auglys didėja ir jam buvo vis sunkiau judėti.

Štai kodėl kai kurie kaimynai Raudonmedžio prospekte Mergelių salose (Jungtinės Valstijos) pamatė ją einantį pro šalį, jie nusprendė pranešti apie ją, kad padėtų jai gauti pagalbą.

Tuomet grupė savanorių iš Gyvūnų gerovės centro atvyko jos gelbėti. Iš karto ji buvo perkelta į centrą, kur jai bus atlikta operacija, padedanti atsikratyti to baisaus riebalų kamuolio. Veterinarai žinojo, kad Magnolijos odisėja dar nesibaigė, operacija buvo labai rizikinga, nors atrodė, kad visi tyrimai rodė, kad šuo tinkamas intervencijai.

Susirūpinimas buvo toks didelis, kad centras nusprendė paskelbti jų atvejį socialinėje žiniasklaidoje ir paprašyti melstis už Magnolijos gerovę. Laimei, po kelių dienų pasveikimo Magnolia pradėjo reaguoti daug žadančiai.

Nauja pradžia

Pašalinusi maždaug 7 kilogramus riebalų nuo savo mažo kūno, Magnolia buvo pasirengusi pradėti sveikti. Ji buvo apgyvendinta laikinuose namuose, kad padėtų jai atnaujinti įprastą gyvenimą.

Po kelių savaičių sveikimo Magnolia vėl bėga kaip įprastas šuniukas. Net veterinarai nustatė, kad auglys yra gerybinis, todėl buvo tik laiko klausimas, kada ta audringa praeitis bus pamiršta. Dabar Magnolia yra pasirengusi grįžti į prieglaudą ir būti įvaikinama, kad šeima galėtų suteikti jai visą meilę, kurios ji nusipelnė.

Atminkime, kad mūsų augintiniai yra būtybės, kurios jaučia ir kenčia ne tik ligas, bet ir apleistus tų, kuriuos labiausiai myli. Todėl skatiname meilę ir atsakomybę, kad žinotume, kaip susidurti ir padėti savo augintiniams, kai jiems mūsų reikia.