Kad gyvūnai atneša mums gerovę, laimę ir sveikatą, žino kiekvienas, kuris gyvena su juo. Tačiau dažnai nuo šio fakto įrodymo priklauso ne žmonių gerovė, todėl mokslinių tyrimų šiuo klausimu netrūksta.
Miegas su šunimi sumažina nerimą. Šokis su savo nimfa suteikia tokią pat laimę, kaip ir vakarėlis. Karvės glostymas yra geriausias dienos momentas. Ar kada susimąstėte kodėl? Na, čia rasite mokslinius atsakymus į tai, ką giliai viduje visi žinome, kad įmanoma susidraugauti su kitomis rūšimis. Eikime su juo.
Žmonės, kurie myli gyvūnus: biofilija
Tai, kad mes, žmonės, jaučiame meilę gamtai, nėra kažkas naujo. Pirmasis terminą biofilija pavartojo Erichas Frommas, garsus socialinis psichologas, kuris ją apibrėžė kaip „aistrą viskam, kas gyva“. Ši tendencija buvo ne žmogaus logikos produktas, o įgimtos individo asmenybės dalis.
Ir tai, kad nepaisant to, kad gyvename mūsų asf altuotose katedrose, ryšys su mus supančia aplinka yra kažkas, kas neprarasta. Tai dalis mūsų išgyvenimo jausmo, susijungimo su gamta ir atrandančio joje ramybę, kurios nežinojome, kad mums reikia.
Lygiai tas pats nutinka ir su gyvūnais, kai tikime, kad dėl rūšies barjero neįmanoma suprasti, randame šuns žvilgsnį arba žiurkę, prižiūrinčią mūsų pirštą. Tą akimirką užmezgamas ryšys ir kartu laimė.
Bendravimo su gyvūnais poveikis sveikatai
Apie unikalios sveikatos sampratą kalbama jau seniai, kai protinė ir fizinė yra įtraukta į tą pačią gerovės programą tiek žmonėms, tiek likusiems gyvūnams. Šia prasme neabejotina, kad santykiai su kitos rūšies asmeniu yra naudingi abiems.
Geras to pavyzdys – žmonių, gyvenančių su šunimis, širdies ir kraujagyslių sveikatos pagerėjimas, nes jie mažiau sėdi. Taigi registruojamas mažesnis kraujospūdis, mažesnis cholesterolio kiekis ir mažesni trigliceridai. Tai, savo ruožtu, yra susiję su psichosocialine aplinka, kurioje atsakas į stresą susilpnėja, o nuotaika pagerėja.
Glostymas gyvūnams mažina stresą
Tai nėra nauja, būtent tyrimas parodė, kad gyvūnų, su kuriais susiformavo emocinis ryšys, glostymas sumažina nerimą. Nors buvo nustatyta, kad didžiausią poveikį turėjo kailiškiausios ir žaviausios rūšys (katės, triušiai ir kt.), tiesa ta, kad šis apribojimas nebuvo pastebėtas žmonėms, kurie vienodai mylėjo visus gyvūnus.
Gyvūnai ir atsakomybės jausmo ugdymas
Kad gyvūnai atneša mums gerovę, tai įrodoma keliais būdais. Tačiau jie padeda ir kita asmenine savybe – atsakomybe. Nors dėl to kyla ginčų, ekspertai teigia, kad mokyti vaikus prižiūrėti gyvūną yra geras pratimas, siekiant sukurti juose atsakomybės jausmą.
Savaime suprantama, kad tėvų priežiūra turi būti nuolatinė ir jie galiausiai yra atsakingi už gyvūno gerovę.
Gyvūnai suteikia mums gerovę sergant neurodivergencija ir lėtinėmis ligomis
Taip pat labai svarbu turėti psichosocialinę paramą kritiniais gyvenimo momentais. Šios akimirkos ypač sunkios tam tikroms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, neurodivergentams ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Šia prasme taip pat buvo gauti teigiami bendravimo su gyvūnais rezultatai:
- Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD): tėvai pranešė, kad pagerėjo vaikų, sergančių ADHD, kuriems buvo taikomas šunų gydymas, socialiniai įgūdžiai, prosocialus elgesys ir probleminis elgesys.
- Autizmo spektro sutrikimas (ASD): įrodyta, kad gyvūnai veikia kaip socialinis buferis ASD sergantiems vaikams, kurie bendraudami su bendraamžiais dažnai patiria didelį socialinį stresą.
- 1 tipo cukrinis diabetas: Kitas tyrimas parodė, kad rūpinimasis augintiniu (šiuo atveju žuvimi) pagerino glikemijos kontrolę tyrime dalyvavusiems paaugliams. Struktūrizuota gyvūno priežiūra suteikė jiems užuominų, kaip rūpintis savimi.
Gyvūnai ir empatija
Ir, kaip negali būti mažiau, empatijos ugdymas negali trūkti erdvėje, kuri užtikrina, kad gyvūnai atneštų mums gerovę, laimę ir sveikatą.Šia prasme procesas yra šiek tiek apskritas. Empatija nežmonėms sukelia susidomėjimą jais, o bendravimas su jais ugdo empatiją.
Tiesą sakant, tyrimai rodo, kad gyvūnų prieglaudos suteikia žmonėms galimybę užmegzti artimus santykius su atskirais ne žmonėmis. Ši sąveika yra esminis žingsnis siekiant empatinio mąstymo tobulėjimo.
Ši empatija yra vidinis aplinką tausojančio elgesio motyvatorius, kuris galiausiai plinta ir į visas kitas gyvas būtybes. Kas pažvelgė gyvūnui į akis, tas niekada daugiau nenori pakenkti augalui, kitam žmogui ar planetai, kurioje gyvena. Neabejotinai patvirtiname, kad gyvūnai suteikia mums gerovę, laimę ir sveikatą, bet taip pat troškimą, kad jie taip pat džiaugtųsi savo gyvenimu.
