Utėlių užkrėtimas naminiams paukščiams yra vienas didžiausių šeimininkų rūpesčių. Tačiau laikantis tinkamos higienos ir profilaktinių vaistų galima lengvai išvengti šių parazitų atsiradimo.
Kokios yra pagrindinės naminių paukščių utėlių rūšys?
Utėlės yra besparniai vabzdžiai, veikiantys kaip ektoparazitai, pažeidžiantys beveik visas paukščių ir žinduolių rūšis. Dėl lengvo dauginimosi ir didelio užkrečiamumo jie gali būti laikomi kenkėjais ir sukelti įvairias zoonozes.
Mokslas jau atpažįsta ir kataloguoja daugiau nei 40 paukščių utėlių rūšių. Visi jie priklauso tai pačiai šeimai: malofagų šeimai. Ir dauguma laikomi kosmopolitiškais, išplitusiais po visą planetą.
Jie gali paveikti įvairaus dydžio ir amžiaus naminius ir laukinius paukščius. Be to, užkrėstų paukščių kūnuose dažnai būna daugiau nei vienos rūšies utėlių.
Toliau apibendriname 6 dažniausiai pasitaikančias paukščių utėlių rūšis:
1. „Galvos utėlė“ (Cuclotogaster heterographa)
Ši rūšis yra apie 2,5 mm dydžio ir parazituoja daugiausia paukščių galvos ir kaklo srityje. Tai daugiausia paveikia paukščių ir kalakutų jauniklius.
Priešingai nei mano dauguma žmonių, ši utėlė nečiulpia paukščio kraujo. Tiesą sakant, jie minta mažais odos ir plunksnų likučiais. Dėl šios priežasties jie nori būti prie plunksnų pagrindo.
Užkratą reikia greitai išgydyti, kad būtų išvengta rimtos žalos gyvūno sveikatai.
2. „Kūno utėlė“ (Eomenacanthus stramineus)
Ši rūšis dažniausiai pažeidžia įvairių rūšių naminius paukščius. Paprastai tai labai kenkia gyvūno sveikatai, ypač pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais.
Jo dydis yra nuo 2,5 iki 3,5 mm, tai yra viena iš tvirtiausių rūšių. Jis galėjo maitintis paukščio krauju arba odos ir plunksnų likučiais.
Panašus į blusas. Jie linkę apsistoti vietose, kuriose yra mažiau plunksnų, pavyzdžiui, aplink kloaką. Tačiau užsikrėtimui progresuojant jie gali parazituoti visame paukščio kūne ir sukelti rimtų sužalojimų.
3. „Sparninė utėlė“ (Lipeurus caponis)
Ši vidutinio dydžio rūšis (nuo 2,0 iki 2,5 mm) turi pilką skirtingų atspalvių kūną. Daugiausia parazituoja ant paukščio sparnų, bet taip pat apsigyvena ant galvos ir uodegos.
Liaudiškai vadinama „pešiojama utėlė“, nes aistringai minta plunksnų gabalėliais. Pažeisto paukščio plunksna greitai išnyksta, o ant sparnų atsiranda žaizdų.
4. „Balandinė utėlė“ (Columbicola columbae)
Šios utėlės dažniausiai parazituoja balandžiuose, tačiau gali pažeisti ir kitų rūšių naminius paukščius. Vidutinis jo dydis yra 2,5–2,8 mm, o jo racioną sudaro odos ir plunksnų šiukšlės.
Paprastai pageidautina, kad jis būtų paukščio sparnų vidinėje pusėje, kur jis taip pat deda kiaušinius.
5. „Kanjono utėlė“ (Menopon gallinae)
Ši rūšis yra maža ir retai viršija 2,0 mm ilgio. Tačiau tai gali rimtai pakenkti naminių ir laukinių paukščių plunksnams ir sveikatai.
Dažnai minta odos šiukšlėmis, bet gali siurbti kraują iš atsiradusių žaizdų. Paprastai jis lieka ant paukščių krūtinės, liemens ar pečių.
Raudonosios utėlės: vis labiau nerimą kelianti rizika naminiams paukščiams
Raudonosios utėlės gali lengvai parazituoti naminiuose paukščiuose ir smarkiai pažeisti jų odą ir plunksną.
Šie ektoparazitai dažniausiai sukelia stiprų niežulį, todėl paukštis visam laikui subraižo. Kitas dažnas infekcijos progresavimo simptomas yra gyvybingumo praradimas, sukeliantis mieguistumą arba depresinę būseną.
Yra specialių produktų, skirtų papūgų ir kitų naminių paukščių raudonųjų utėlių ir erkių profilaktikai. Geriausias profilaktikos būdas – periodiškai purkšti šias priemones ant paukščio kūno, be to, tinkamai dezinfekuoti narvelį, priedus ir visą namą.
Utėlės paukščiuose: rizika susirgti niežais
Erkės ir utėlės paukščiams gali sukelti odos alergijas ir niežai.
Mangelas yra labai užkrečiama liga, kurią reikia greitai gydyti, kad išsaugotumėte savo paukščių sveikatą. Todėl, atpažinus savo paukščio simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Pagrindinis jos simptomas yra b altų šašų ar karpų susidarymas ant akių, šnervių ir pėdų.
Gydymas paprastai susideda iš sieros turinčių tepalų tepimo. Tikslas – kovoti su uždegimu ir skatinti epitelio ląstelių atsinaujinimą.
Geriausia naminių paukščių utėlių prevencija – tinkamai rūpintis namų ir gyvūno higiena. Tai apima periodinį kiekvienos rūšies dehelmintizavimą ir vakcinaciją.