Biopsija yra metodas, kurį sudaro audinio mėginio paėmimas tolesnei mikroskopinei analizei. Kai šuo serga, veterinarijos gydytojas gali nuspręsti, kad, be kitų tyrimų, būtina atlikti biopsiją. Kokiomis situacijomis šunims rekomenduojama biopsija?Kaip ji atliekama?Ar būtina naudoti bendrąją nejautrą?
Toliau pamatysime šiek tiek informacijos, kuri padės geriau suprasti šią procedūrą, kuri gali kelti nerimą naminių gyvūnėlių savininkams.
Prieš biopsiją
Kai šuo serga, pirmiausia gydytojas sudarys kuo išsamesnę klinikinę istoriją, kad galėtų analizuoti patologijos progresavimą.Šioje istorijoje bus nurodytas augintinio amžius, informacija apie problemos pradžią, atliktus gydymo būdus ir jų veiksmingumą.
Veterinaras taip pat atliks fizinę apžiūrą, kuri apims šuns temperatūros patikrinimą, pilvo palpaciją ir širdies plakimo bei plaučių auskultaciją.
Priklausomai nuo simptomų tipo, norint nustatyti problemos priežastį, gali prireikti atlikti kai kuriuos tyrimus. Gali būti atliekami kraujo tyrimai, rentgeno spinduliai, echoskopijos, tomografijos ir kt.
Dėl šių tyrimų rezultatų gali prireikti biopsijos, kad būtų galima nustatyti galutinę diagnozę. Ši situacija dažniausiai atsiranda tuo atveju, jei gydytojas įtaria neoplaziją.
Biopsijų tipai šunims
Šunims atliekamos skirtingos biopsijos, atsižvelgiant į kriterijus, kuriuos naudojame klasifikuodami. Žinomiausi yra šie:
- Priklausomai nuo organo ar audinio, iš kurio reikia paimti mėginį analizei, technika skirsis. Jei reikia mažo audinio mėginio, galima atlikti pjūvio biopsiją.
- Kai visas navikas pašalinamas, ši technika vadinama ekscizine biopsija. Tokiu atveju reikia pašalinti ir išorines masės pakraščius, kad būtų galima juos išanalizuoti ir patvirtinti, kad auglys visiškai pašalintas.
- Viena iš dažniausiai atliekamų šunų biopsijų yra odos biopsija. Ši procedūra yra gana paprasta, ji neinvazinė ir kelia labai mažą pavojų gyvūnui.
Odos biopsija dažniausiai naudojama tais atvejais, kai diagnozė nėra aiški arba taikytas gydymas neturėjo teigiamo poveikio. Visoms kitoms biopsijos rūšims, išskyrus odos biopsiją, reikia naudoti bendrąją nejautrą.
Kaip atlikti biopsiją šunims
Audinio mėginio ar naviko pašalinimo metodas priklausys nuo kelių veiksnių, pvz., dalyvaujančio organo tipo ir jo vietos. Iš esmės yra keturių tipų šunų biopsijos, jei pažvelgsime į naudojamos technikos klasifikavimo kriterijus:
- Pirmoji yra tiriamoji pilvo chirurgija. Šis metodas yra labai invazinis, tačiau tam tikrais atvejais gali būti būtinas; Jo pranašumas yra tas, kad vienu metu galima paimti mėginius – pjūvio biopsiją – iš kelių organų.
- Antras metodas yra biopsija, kuri atliekama naudojant endoskopiją. Šiuo metodu galima paimti nedidelius nosies, skrandžio, žarnyno ar storosios žarnos audinių fragmentus; Nors tam reikia taikyti bendrąją nejautrą, tokio tipo biopsija neapima chirurginio pjūvio.
- Trečiasis šunų biopsijos atlikimo būdas yra odos biopsija. Šiuo atveju, priklausomai nuo sužalojimo, naudojamos įvairių tipų adatos ir instrumentai. Ji yra minimaliai invazinė ir, priklausomai nuo gyvūno ir procedūros, gali būti atliekama be bendrosios nejautros.
- Pagaliau, kaulų ir kaulų čiulpų atveju galima atlikti biopsiją specialių adatų pagalba.
Biopsija visais atvejais yra labai naudinga, nes ji leis šuniui tiksliai nustatyti ligą ir ištirti geriausias jos gydymo galimybes.
Pavyzdžių tvarkymas
Vienas iš svarbių šunų biopsijos žingsnių yra gauto mėginio tvarkymas. Analizės rezultatų patikimumas priklauso nuo teisingos manipuliacijos, taigi ir diagnozės tikrumo.
Mėginį reikia tvarkyti kuo mažiau ir itin švelniai, kol jis bus dedamas į fiksavimo skystį. Šio skysčio, paprastai iki 10 % atskiesto formalino, tūris turėtų būti pakankamas.
Paprastai rekomenduojamas skysčio kiekis, lygus 10 kartų didesnis už mėginio tūrį. Taip pat reikia griežtai laikytis fiksavimo laiko, kuris skirsis priklausomai nuo ištraukto audinio.