Taip superstimuliai veikia gyvūnus

Turinys:

Anonim

Gyvos būtybės savo aplinką suvokia per jutimo organų aptinkamus signalus. Šie stimulai leidžia jiems interpretuoti savo aplinką ir organizuoti tinkamą atsaką į kiekvieną scenarijų. Tačiau viskas priklauso nuo jų intensyvumo, nes jei jie yra per dideli (superdimuliai), jie gali sukelti netikėtą ir vienodai neproporcingą reakciją.

Superstimuliai gali paveikti įvairias gyvūnų rūšis, įskaitant žmones. Todėl įdomu sužinoti, kokie galimi jo padariniai ir pasekmės kasdieniame gyvenime. Skaitykite toliau šią erdvę ir sužinokite daugiau apie šią temą.

Kas yra stimulas?

Dirgiklis yra vidinis arba išorinis signalas, suvokiamas natūraliais gyvūnų pojūčiais. Pagrindinė jo funkcija – teikti informaciją apie organizmą supančią aplinką, kad jis galėtų veikti geriausiai ir užtikrinti savo išlikimą.

Reakcijos tipas kinta didėjant arba mažėjant dirgiklio intensyvumui. Tai reiškia, kad gyvūnai turi tam tikrą prisitaikymo laipsnį, kuris leidžia jiems susidoroti su besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis. Tačiau kai kurios rūšys labiau vertina stiprius dirgiklius, dėl kurių gali kilti konfliktų, jei susiduriama su vadinamaisiais superstimuliais.

Kas yra superdirgiklis?

Kaip nurodo pavadinimas, superstimuliai yra tie dirgikliai, kurie viršija įprastą tam tikrų įvykių intensyvumą. Savo ruožtu tai sukelia perdėtą reakciją, kuri gali turėti įtakos gyvūnams arba ne.

Pavyzdžiui, bitę (Apis mellifera) vilioja žiedadulkės, nes jos skatina jų spalvų matymą. Tačiau, jei dedamas objektas, skleidžiantis ryškesnes spalvas esant ultravioletinių bangų ilgiams (superstimuliacija), jam greičiausiai bus teikiama pirmenybė, net jei tai nėra gėlė.

Nors pirmenybė stipresniems dirgikliams turi prisitaikymo funkciją, tai taikoma tik tada, kai aplinkai daromas toks pat evoliucinis spaudimas. Bičių atveju ryškiaspalvių gėlių apdulkintojai geriau atsiliepia, todėl normalu, kad kai kurios yra patrauklesnės už kitas.

Problema iškyla drastiškai pasikeitus aplinkai (naikinama buveinių, invazinių rūšių ir kt.) ir atsiranda vienas ar keli superdirgikliai, trukdantys bitei suvokti. Būdami stipresni už įprastus augalų dirgiklius, jie atstumia augalus nuo žiedų ir neleidžia apdulkinti, o tai kenkia abiems.

Kaip superstimuliai veikia gyvūnus?

Ne visi gyvūnai yra jautrūs superstimuliams, tačiau tie, kurie juos patiria, turi neigiamą poveikį jų populiacijai. Taip yra todėl, kad daugelis parazitinių rūšių naudoja šį favoritizmą, kad įsiveržtų ir paveiktų savo šeimininkus, sukeldamos įvairius debuffus.

Geriausias to pavyzdys – gegutė (Cuculus canorus) – gerai žinomas parazitinis paukštis, kuris inkubacijai deda kiaušinius į kitų rūšių lizdus. Nors jie beveik visada gamina kriaukles, panašias į šeimininko, jos taip pat naudoja kontrastingas spalvas, kad per daug stimuliuotų surogatinių tėvų pojūčius ir paskatintų juos teikti pirmenybę savo jaunikliams.

Žvelgiant kitaip, gegutė atpažįsta mėgstamus paukščių, kuriais parazituoja, dirgiklius ir sukuria superdirgiklį (jų kiaušiniuose), kad jie priimtų jauniklius.Žinoma, visa tai daroma kenkiant šeimininkų rūšies dauginimuisi ir energijos sąnaudoms.

Ar žmonėms yra superstimulių?

Kaip ir kiti gyvūnai, žmonės taip pat yra jautrūs superstimulių poveikiui. Tačiau mūsų atveju procesas yra šiek tiek labiau paslėptas ir gali likti nepastebėtas. Kai kurie produktai, kuriuose naudojamas šis efektas, yra šie:

  • Greitas maistas: pasižymi vienu ar daugiau intensyvių skonių, kurie daro didelę įtaką žmonių suvokimui.
  • Menai (paveikslai, filmai, nuotraukos ir kt.): jie paremti stebėtojo šokiravimu skirtingo intensyvumo spalvomis, vaizdais, tekstais, garsais ir kitais deriniais.
  • Socialiniai tinklai: jie suteikia įvairių socialinių dirgiklių, kurie, be superstimuliavimo, gali sukelti priklausomybę.

Kaip matote, superdirginimas yra beveik kiekvienoje šiandien naudojamoje rinkodaros strategijoje. Tiesą sakant, tai yra tikslas – sužavėti vartotojo pojūčius perdėtais dirgikliais, kad jis pirktų bet kokį produktą.

Daugelis žmonių patys to nesuvokdami tampa perdėtų dirgiklių aukomis, kurios egzistuoja jų kasdieniame gyvenime. Tačiau kai tai suvoki, bus lengviau būti kritiškam ir atskirti tai, kas gali būti žalinga ar nereikalinga tavo gyvenime.