Vandens buivolai laikomi plačiausiai paplitusia galvijų rūšimi Azijos šalyse, tokiose kaip Irakas, Indonezija ir Kambodža. Jie pasižymi dideliu dydžiu suaugus. Egzempliorius gali viršyti 1,8 metro aukštį ir toną sverti. Paprastai jie naudojami žemės ūkio darbams, pavyzdžiui, ariant žemę, ne tik melžiant pieną, kuriame yra daugiau riebalų rūgščių ir b altymų nei paprastosios karvės.
Nors vandens buivolai yra stiprūs ir atsparūs gyvūnai, dėl kelių veiksnių sumažėjo jų populiacija, ypač Irako šalies teritorijose.Skaitykite toliau šias eilutes ir sužinokite, kaip klimato kaita ir geopolitika veikia šią senovės galvijų rūšį.
Buivolai ir vanduo
Kaip rodo jų pavadinimas, vandens buivolai renkasi drėgną vandens aplinką, pavyzdžiui, upes ir pelkes. Tačiau jie gali atlaikyti karštą klimatą iki 30°C ar daugiau.
Tačiau ekosistemose, kuriose yra aukšta temperatūra, vandens tiekimas yra būtinas jų išlikimui. Taip yra todėl, kad tai būtinas elementas tiek jo termoreguliacijai, tiek hidratacijai. Jei atsižvelgsime į tai, kad Irake buvo užfiksuota aukštesnė nei 40 °C temperatūra, vandens svarba šių galvijų pragyvenimui teritorijoje yra neginčijama.
Tačiau dėl geopolitinių ir klimato kaitos problemų šio brangaus skysčio š altinių Irake vis mažiau.Tiesą sakant, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, dabartinis vandens lygis pelkėse, šlapžemėse ir pelkėse yra pats blogiausias. Taip pat, remiantis oficialiais duomenimis, dabartinė sausra yra rimčiausia per pastaruosius 40 metų ir tokiai situacijai precedento nėra.
Be to, kas pasakyta, druskų koncentracija didėja dėl vandens lygio mažėjimo. Dėl tojį vartodami buivolai apsvaigsta arba išskiriamas žmonėms vartoti netinkamas pienas.
Klimato kaitos ir geopolitikos vaidmuo
Klimato kaitos poveikis planetai niekam nėra paslaptis. Pastaraisiais metais drastiškai pablogėjo tiek jūros, tiek sausumos ekosistemos, dėl kurių žuvo ir išnyko daugelis rūšių. Irako atveju sausrą sukelia ne tik temperatūros pokyčiai žemėje ir lietaus trūkumas, bet ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, priešiškumas tam tikroms regiono šalims.
Pavyzdžiui, tokia šalis kaip Turkija, su kuria Irakas turi didelį vandens š altinį, pvz., Tigro upę, nepasiekė politinio susitarimo, kad abi galėtų vienodai naudoti vandenį. Panašiai kita kaimyninė šalis Iranas pastatė daugybę užtvankų, kurios nutraukė Diyala upės, svarbios tiekimo š altinio, tėkmę.
Todėl dėl visų šių situacijų 46 % pietų Irako pelkių prarado visą paviršinį vandenį. Panašiai, Nyderlandų taikos kūrimo organizacijos duomenimis, dar 40 % šlapžemių ir pelkių šioje vietovėje sumažėjo vandens ir drėgmės lygis.
Vandens buivolių ateitis Irake
Nors vandens buivolams, kaip rūšiai, pavojus negresia, jų skaičius Irako teritorijoje kelia nerimą. Remiantis UNESCO atliktais lauko tyrimais, beveik 6000 šeimų, užsiimančių ūkio darbais, prarado didžiąją dalįbuivolių
Panašiai džiūstančios pelkės yra daugelio gyvūnų buveinė. Tarp kurių yra paukščiai, šernai, žuvys ir net ūdros.
Pagaliau, jei tokia situacija tęsis, iškils pavojus ne tik šių didelių galvijų išgyvenimui, bet ir nuo jų priklausančioms šeimoms.
