Visuotinis atšilimas yra atskiras reiškinys, kuris bėgant metams tampa vis ryškesnis. Nors iš pradžių kai kuriose vietose temperatūra pakilo minimaliai, šiuo metu šie pokyčiai sąlygoja bendrą klimato pokyčius. Tiesą sakant, kai kurie specialistai netgi mano, kad visuotinis atšilimas gali turėti įtakos žuvų dydžiui.
Pastaraisiais metais komercinių jūrų rūšių populiacijos smarkiai sumažėjo. Nors tiesa, kad tikslios šio reiškinio pasekmės nežinomos, tikėtina, kad visuotinis atšilimas yra vienas pagrindinių veiksnių.Skaitykite toliau šią vietą ir sužinokite, kaip besikeičianti vandenyno temperatūra gali paveikti žuvis.
Kodėl žuvys jautrios temperatūros pokyčiams?
Kaip ir ropliai, žuvys yra ektoterminiai gyvūnai, kurių kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos. Tai reiškia, kad vandens sąlygos visiškai kontroliuoja jų medžiagų apykaitos ir fiziologinius procesus, todėl 1 laipsnio Celsijaus padidėjimas arba sumažėjimas jiems yra mirtinas.
Viena vertus, temperatūra, žemesnė už optimalias rūšis, sukelia bendrą ląstelių nestabilumą ir organinį nepakankamumą. Priešingu atveju dėl aukštos temperatūros b altymai tampa nestabilūs ir sukelia ląstelių mirtį.
Norėdami prisitaikyti prie aplinkos, žuvys sukūrė strategijas, leidžiančias joms atsispirti vietiniams karščio ar šalčio svyravimams, pvz., migracijai.Vandenyno vandens temperatūra skiriasi priklausomai nuo jo gylio, platumos arba artumo prie kranto. Dėl to žuvys gali pasirinkti tinkamiausias jų vystymuisi vietas ir jose telktis.
Be to, tam tikros žuvų rūšys sukūrė kitokią šilumos reguliavimo taktiką, pvz., riebalų sluoksnius ar jų raumenų judėjimą. Tačiau visi jie leidžia jiems susidoroti su laikinais temperatūros pokyčiais, bet ne su tokiais nuolatiniais pokyčiais, kuriuos sukelia visuotinis atšilimas.
Ar visuotinis atšilimas gali turėti įtakos žuvims?
Žuvų gynybos mechanizmai leidžia joms atsispirti ir prisitaikyti prie naujos vandens temperatūros, tačiau tai daro tik iki tam tikros ribos. Kai jos pastangos viršijamos, karščio stresas pradeda daryti ryškesnį ir žalingesnį poveikį.
Nors taip ir neatrodo, 1–3 laipsniais pakilusi vandenyno temperatūra žuvims daro neigiamą poveikį. Žinoma, tai ne visada sukelia jų mirtį, bet gali sutrumpinti jų ilgaamžiškumą ir paveikti kitus aspektus, pvz., dydį ar vaisingumą.
Nors visuotinio atšilimo poveikis žuvims dar nėra visiškai patvirtintas, yra ir kitų panašių reiškinių, turinčių rimtą poveikį jūrų faunai. Kai kurie to pavyzdžiai yra El Niño ir La Niña, orų reiškinių pora, pakeičianti vandenyno temperatūrą nuo 1 iki 6 laipsnių Celsijaus. Šie procesai paprastai trunka mėnesius ar metus ir sukelia tūkstančių rūšių mirtį.
Remiantis tyrimu, paskelbtu žurnale Reviews in Fish Biology and Fisheries, prognozuojama, kad vandenynų temperatūra kasmet pakils nuo 1 iki 7 laipsnių Celsijaus. Tai reiškia, kad ateityje pokyčiai gali tapti drastiški ir stipriai paveikti žuvų biologiją.
Kas gali atsitikti su žuvies dydžiu?
Nors aišku, kad dėl visuotinio atšilimo žuvys nukentės jų biologija, vis dar neaišku, ar tai turės įtakos jų dydžiui, dauginimuisi ar sukels tiesioginę jų mirtį.Tačiau atrodo, kad kai kurie paleontologiniai tyrimai duoda galimą atsakymą į šį klausimą.
Tam mokslininkų grupė išanalizavo pleistoceno vidurio (prieš 814–712 tūkst. metų) iškastinių žuvų vidinės ausies (otolitų) struktūrą. Šiuo laikotarpiu buvo patirtas globalinio atšilimo reiškinys, panašus į tai, ką pasaulis patiria šiandien. Štai kodėl kai kurie specialistai naudoja šių laikų fosilijas, kad nuspėtų, kas nutiks faunai.
Tyrimas parodė, kad pleistoceno jūrų rūšys buvo linkusios mažėti kylant vandenynų temperatūrai. Tai reiškia, kad žuvys nusprendžia sumažinti savo dydį, kad pagerintų termoreguliaciją, kaip strategiją, kad išgyventų nuo visuotinio atšilimo.
Ar tai rimta, kad žuvys mažėja?
Suprantama, kad pakeisti žuvies dydį atrodo paprasta arba nesvarbu, tačiau iš tikrųjų tai sukuria sudėtingesnę problemą.Šis reiškinys ne tik mažina maisto išteklius, bet ir mažina efektyvumą, kuriuo vandenynas surenka anglies iš atmosferos.
Todėl atmosferoje didėja anglies dioksido kiekis, o tai daro įtaką klimato kaitai ir pabrėžia visuotinio atšilimo padarinius. Žvelgiant paprasčiau, žuvų dydžio sumažinimas pablogins pasaulinę klimato situaciją.
Žinoma, visa tai yra prognozė, kuri artimiausiais metais gali išsipildyti arba neišsipildyti. Tačiau mokslo bendruomenė vis dar mažiau optimistiškai žiūri į klimato kaitą ir visuotinį atšilimą. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug dėmesio skiriama gyventojų informuotumui didinti, nes tik bendri veiksmai turi pakankamai galios padaryti teigiamus pokyčius pasaulyje.